Sedos herbas

Sedos herbas

SEDOS HERBAS, vienas iš Sedos miesto heraldikos atributų.

Herbo mėlyname lauke septynios auksinės juostelės, o mėlynoje skydo galvoje - sparnuota auksinė Merkurijaus kepurė. Septynios juostos simbolizuoja tiek pat iš miesto vedusius kelius į kitas Žemaitijos vietoves. Herbo etalono autorius - dailininkas Saulius Bajorinas.

Sedos herbas patvirtintas 2004 m. liepos 16 d. Prezidento dekretu Nr. 6.

Istorija

Vietovė sena, minima nuo XIII a. Prie dvaro, priklausiusio įvairiems asmenims, vietovė pradėjo augti XVI a. pradžioje, kai buvo pastatyta bažnyčia. Pirmą kartą miestelis minimas 1538 m., jam 1655 m. buvo suteiktos turgaus ir prekymečių teisės. Jo augimą lėmė gera geografinė padėtis, nes kūrėsi prie svarbaus kelio, ėjusio iš Livonijos į Žemaitiją, o iš pačios Sedos vedė net septyni keliai į Telšius, Plungę, Barstyčius, Ylakius, Židikus, Tirkšlius ir Žemaičių Kalvariją. Miestelis labai nukentėjo per XVII a. vidurio ir Šiaurės karus. Pradėjo atsigauti tik XVIII a. antroje pusėje, prie to prisidėjo ir 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija. Po 1830–1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai miestelio savininkai Sapiegos, Sedos valdos iš jų buvo atimtos ir perduotos valstybei. Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą.

Nors Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu Seda trumpam (1915–1918) buvo tapusi apskrities, o sovietinės valdžios metais (1950–1959) – rajono centru, herbo niekada neturėjo.

Svarstant galimus jo motyvus, nutarta jame heraldinėmis juostelėmis įprasminti septynis kelius, iš Sedos vedusius į kitas Žemaitijos vietoves, o siekiant parodyti prekybos reikšmę miestelio augimui, virš juostelių uždėti nuo antikos laikų gerai žinomą prekybos simbolį – Merkurijaus (graikų Hermio) šalmą su sparneliais.