Rusenantis aukuras

„RUSENANTIS AUKURAS", pogrindinė organizacija, veikusi 1945-1949 m. Vadovas Albertas Ruginis (slapyvardis - Alksnis). Buvo 16 narių.

Susibūrė 1945 m. iš Mažeikių gimnazijos pirmos klasės penkiolikmečių berniukų, kurių buvo 7-8. Vasarą jie susitikdavo prie už miesto tekančio upelio, netoli buvo ūkininkų Rozalijos ir Stanislovo Gaižauskų sodyba (dabar čia - Sodų parkelis). Žiemą jaunimas rinkadvosi pas Albertą Ruginį. Organizacijos nariai turėjo įsigiję nedidelį guminių raidžių komplektėlį, kuris buvo panaudotas atsišaukimams rašyti. Pirmasis išspausdintas atsišaukimas buvo „Vytauto Didžiojo ainiai, nedalyvaukite rinkimuose", kuris buvo išmėtytas netoli namų.

Pogrindinė organizacija turėjo devinto kalibro pistoletą „Parabelum", septinto kalibro - „Valter", tarybinį automatą, vokišką karišką nupjautavamzdį šautuvą ir šovinių. 1945 m. jaunieji pogrindininkai laukė išvaduotojų ir ruošėsi karui, treniruodavosi su ginklais, ruošėsi išmontuoti sovietų armijos tanko, stovėjusio dab. lopšelio-darželio „Žilvitis" vietoje buvusioje plynėje, kulkosvaidį.

1947 metais prie A.Ruginio vadovaujamos pogrindinės organizacijos prisijungė viena klase žemiau besimokančių gimnazistų grupė, kuriai vadovavo Jonas Kairys ir organizacija pasivadino „Rusenančiu aukuru". Pavadinimą pasiūlė organizacijos narys Romas Virkutis (kartu su rašytoju Kaziu Saja jis mokėsi Klaipėdos mokytojų institute, vėliau dirbo „Tarybinės Klaipėdos" žurnalistu, parašė žodžius oratorijai Klaipėdos jubiliejaus proga). Prie organizacijos prisijungusi J. Kairio grupė turėjo įsigijusi šriftą su didesniu raidžių skaičiumi, todėl spausdino ilgesnio teksto atsišaukimus ir ant didesnių lapų. Tuo metu platinamuose atsišaukimuose jaunieji kovotojai ragino gyventojus rinkti šovinius ir nebalsuoti už komunistų valdžią. Apie 60 atsišaukimų kažkas surinko ir nunešė į saugumą. 1948 m. jaunieji pogrindininkai išplatino dar daugiau atsišaukimų, iš kurių į saugumiečių rankas papuolė 195 lapeliai.

Tuo pačiu metu Mažeikių gimnazijoje veikė dar vienas mokinių būrys - „Jaunieji Lietuvos partizanai", kuris 1949-06-06 buvo išaiškintas ir suimtas vienas to būrio narių Raslanas. Šis tardomas prisipažino, kad žino „Rusenančio aukuro" narius A. Šliogerį ir J. Kairį. 1949-06-24 J. Kairys areštuotas, o po dviejų dienų ir suimti ir visi kiti organizacijos nariai, tarp jų ir A. Ruginis. Pogrindininkai J. Kairys ir A. Ruginis savaitei buvo uždaryti saugumo būstinėje (pastate J. Basanavičiaus gatvėje, priešais bažnyčią), po to perkelti į vidaus reikalų kalėjimą, kuris buvo dabartinio Savivaldybės pastato rūsiuose, vėliau pervežti į Šiaulių kalėjimą, iš čia į Lukiškes. Abu nuteisti septyneriems metams lagerio. J. Kairys išvežtas į Mordovijos lagerius, iš ten bandė pabėgti, buvo sugautas, uždarytas į karcerį ir ten žuvo. A. Ruginis išvežtas į Intos lagerį (paleistas 1964-12-29).

2011 m. iš šešiolikos „Rusenančio aukuro" narių gyvas dar yra Albertas Ruginis, 2010 m. mirė Juozas Statkus.

Šaltiniai

• Marius Stonys. Jaunystėje gimęs patriotizmas išlikęs iki šiol // Santarvė. - 2011. - Gruod. 10. - Nr. 140. - P. 8.