Rudoji devynbalsė

Rudoji devynbalsė
Rudoji devynbalsė (Sylvia communis)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Devynbalsiniai Sylviidae
Gentis	Devynbalsės Sylvia
Rūšis	Rudoji devynbalsė Sylvia communis Latham, 1787

RUDOJI DEVYNBALSĖ (Sylvia communis), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Lizdą daugiausiai krauna patinas, rečiau – abu partneriai. Lizdą krauna ant žemės ar nedideliame, bet tankiame krūmelyje, ar kietastiebių augalų kuokšte, 20 – 40 cm aukštyje. Lizdas gana gerai paslėptas ir užpavėsintas. Lizdas nerišlus, sukrautas iš sausų žolių stiebelių bei šaknelių, gūžta išklojama plonomis šaknelėmis, su arklio ašutų priemaiša. Gegužės viduryje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 6 balsvus ar žalsvus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai 12 – 13 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 11 – 14 dienų amžiaus. Lizdą palikusius jauniklius tėvai papildomai maitina dar apie savaitę.

Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, vorais. Vasaros pabaigoje ir rudenį sulesa įvairių uogų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena krūmingose tarpumiškėse, pamiškėse, kirtavietėse, soduose, parkuose, įvairiuose želdiniuose. Mėgsta pusiau atviras, krūmingas vietas.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 400000 - 500000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 7000 – 8000 porų.

Radimvietės

Perinčios poros aptiktos visose pusiau atvirose, retais medžiais ir krūmais apaugusiose vietose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.