Rimoliai
| Rimoliai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Sedos seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Gyventojai: | 9 (2001 m.) | ||
RIMOLIAI, Rimaliai, kaimas Sedos seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Sedos, tarp Varduvos upės ir Sedos-Židikų kelio. Šiaurėje ribojasi su Dūmaičių, rytuose - su Kulšėnų k.
Prie Varduvos yra Rimolių piliakalnis, vad. Užpiliu.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 29, 1923 m. - 8 ūkiai, 46 gyv., 1959 m. - 37, 1970 m. - 24, 2001 m. - 9 (5 vyr., 4 mot.), 2011 m. - 5 gyv.
Istorinės žinios
Rimoliai jau minimi 1646-02-02 Sedos RKB krikštų metrikų knygoje [1]. Kaimas susiformavo išdalijus naujakūriams Sapiegų dvaro žemę. Šio dvaro žemės dar atiteko Padvarnininkų, Kulšėnų, Nausodės k. Piliakalnio aikštelėje XIX a. ir XX a. pr. buvo kaimo kapinės[2].
Lenkausko sodyboje buvo koplytėlė prie medžio su Pietos skulptūrine grupe. Paminklas buvo įrašytas į kultūros paminklų sąrašą[3][4]. Koplytėlė suiro, skulptūros perduotos į Mažeikių muziejų.
Šiuo pavadinimu yra pasivadinęs Sedos etnografinis ansamblis Rėmolee.
Sunaikintas paveldas
- Skulptūra Šv. Jonas Nepomukas (fragmentas). - Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 48. ISBN 9986-9000-1-8.
Etimologija
Asmenvardžio Rimas priesaginė daugiskaitinė forma.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Vykintas Vaitkevičius savo knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės" nurodo su su Užpiliais susijusius objektus[5].
- Akmuo su dubeniu - buvo Užpiliuose po ąžuolu. Nurodoma, kad šis akmuo turėjo vieną ar net keturis ar penkis dubenis. Apie 1989 m. akmuo panaudotas antkapių gamybai.
- Šaltinis - Užpilių slėnyje, 290 m. į šiaurę nuo S. Virketaitės sodybos, 320 m. į pietryčius nuo Rimolių piliakalnio rytinio pylimo krašto, 16 m. į rytus nuo kairiojo čia tekančios Varduvos upės kranto. Į šaltinį įleistas 90 cm. aukščio ir 92 cm. skr. cementinis žiedas. Žmonės pasakoja, kad šaltnis verda ir žiemą, ir vasarą, o vandenį vartoja nuo visokių ligų, ypač akims plauti. Buvo norima net šį vandenį pilstyti ir pardavinėti. Laukai į šiaurės rytus nuo šaltinio vadinami Švedų pečiais.
Šaltiniai
- ↑ LVIA, f. 1455, ap. 1, b. 13, l. 2.
- ↑ Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 84 - 85.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 681
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 415.
- ↑ Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. P. 155 - 186: