Riešutinė

Riešutinė
Riešutinė (Corvus monedula)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Varniniai Corvidae
Gentis	Nucifraga Nucifraga
Rūšis	Riešutinė Nucifraga caryocatactes Linnaeus, 1758

RIEŠUTINĖ (Nucifraga caryocatactes), varninių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Peri pavienėmis poromis. Lizdus krauna eglių, rečiau – pušų lajose. Lizdai sukraunami iš sausų eglių, pušų, šakelių, kerpių, medienos trūnėsių, gūžta išklojama sausomis žolelėmis, plaušais. Kovo pabaigoje – balandžio pradžioje patelė padeda dažniausiai 3 – 4 melsvus ar žalsvus, išmargintus rudai – rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 17 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Lizdą jaunikliai palieka būdami vidutiniškai 23 dienų amžiaus. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.

Minta įvairiais vabzdžiais, kirmėlėmis, moliuskais, vorais, paukščių kiaušiniais ir jų jaunikliais, rečiau – smulkiais peliniais graužikais, ropliais. Vasaros pabaigoje sulesa daug gilių, riešutų, šermukšnių vaisių. Žiemai kaupia maisto atsargas, slėpdamos giles, riešutus po samanomis, medžių lapais ar žieve.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena spygliuočių ar mišriuose miškuose. Labiau mėgsta pribręstančius nei brandžius medynus, netoli miško pievų, laukymių. Retkarčiais įsikuria priemiesčių želdiniuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 10000 - 20000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Tikėtina, kad rajono teritorijoje peri 150 - 200 porų.

Radimvietės

Peri Dautarų, Marijampolės, Naudvario, Marijampolės, Malininkų, Kuodžių, Felisbergo, Mažeikių, Eglyno, Purvių, Balėnų, Žalgirio, Grauminalio miškuose, Sedos, Medaus giriose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.