Repšiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Repšiai
Repsiai.MKE.2008-08-14.jpg
Buv. Repšių dvaras, ant jo likučių dabar pastatyti nauji pastatai
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Gyventojai: 24 (2001 m.)

REPŠIAI, kaimas Židikų seniūnijoje, 3 km į rytus nuo Ukrinų, 5 km į šiaurę nuo Žemalės, prie Mažeikių-Židikų kelio. Vakariniu pakraščiu teka Varduva. Per kaimą eina Ruzgų-Žemalės kelias. Pietinėje dalyje priena Repšių miškas.

Gyventojai

1866 m. Repšių kaime buvo 75, 1902 m. -17, Repšių dvare - 38 gyv., 1923 m. – 5 ūkiai ir 39 gyv., dvare – 1 ūkis ir 47 gyv., 1959 m. kaime – 44, 1970 – 49, 1972 m. - 13 kiemų, 60 gyv., 1979 – 41, 1986 m. - 18, 2001 m. - 24 (12 moterų ir 12 vyrų) gyv.

  • 1899-10-30 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Vladas Ežerskis.
  • 1900-03-29 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Adomas Gruzdis.
  • 1902-06-06 Repšių dv. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Alfonsas Gintalas.

Su Repšių kaimu yra susijęs dailininkas, fotografas, bajoras Leslovas Plavskis. Jo tapyti paveikslai yra Renavo bažnyčioje. Gyveno Repšiuose. Po karo išvyko į Lenkiją. Prieš išvykdamas jis gyveno Repšiuose, bet kitoje vietoje, nes iš Repšių dvaro buvo išvarytas, o buvęs dvaras praskolintas. L.Plavskio prosenelis yra Severinas Grosas, jis valdė Žemalės dvarą.

Istorinės žinios

1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Repšių k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais[1]. Repšių k. (RepSe) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis Grūstės valsčius Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu [2]. Kaimas minimas ir 1583 m. 1785-04-05 Repšių valdų inventoriuje aprašyta palivarko gyvenamieji namai, pasėliai, ūkiniai pastati su vidaus, kaimo valstiečiai su šeimomis, pievolėmis ir pinigine renta.[3]. Kitame, 1779-04-28 Repšių valdų inventoriuje surašyti valstiečiai su šeimomis ir duokle, minima karčema[4].1809-10-07 Repšių palivarko inventoriuje smulkiai aprašyta dvaro rūmai, tvoros, ūkiniai pastatai, bravoras, Repšių karčiama, daržai, sodai, bitynas; čia taip pat surašyti palivarko tarnai pagal 1795 metų inventoriaus sąrašą[5]. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Repšių k. buvo 5 sodybos, kurių savininkai - Pranas Semenavičius, Antanas Kimtys, Jonas Kimtys, Jonas Venclovas ir Mykalojus Baltmiškis [6].

Mažeikiai-Židikai ir Repšiai-Ruzgai kelių kryžkelėje stovėjo apie 1 m aukščio, primenantis moters figūrą akmuo, vadinamas Stabakūliu arba "Akmuo - suakmenėjusi merga", kuris sunaikintas. Apie akmenį išlikę padavimų. Liūdenų kaimo valstiečiai tarnavo baudžiauninkais Repšių dvare pas ponus Grosus. Grosas, be kitų žiaurumų, dar mėgdavo prievartauti jaunas baudžiauninkes. Vieną vakarą pas Raudžius atjojo urėdas ir įsakė Raudžiui rytoj ateiti į dvarą. Dvare ponas paliepė dukterį atvesti tarnybon. Dukra , dirbdama dvare, krimtosi. Motina jai kalbėdavo :”Verčiau akmeniu pavirsk, bet nepasiduok pono užgaidoms”. Dukra irgi sakydavo: “Verčiau akmeniu tapsiu, bet ponui nenusileisiu”. Kartą tas buvo benorįs Raudytės, bet toji pasakė: “Nelįsk, tuojau nudėsiu vietoj” ir pasileido bėgti. Sakoma, kad Raudytė bėgdama nuo pono labai pavargo ir iš išgąsčio suakmenėjo.(V.Vaitkevičius, 1998).

Į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą buvo įrašytas Repšių k. koplytstulpis su Šv. Jurgio skulptūra (DV1736, 9734).

Kaime yra neveikiančios kapinaitės, kurių plotas 0,16 ha, perimetras 169 m. Jose laidojimo žymių, istorijos ir kultūros paminklų nėra. Kapinaitės yra kalvoje apaugusioje mišku ir dekoratyviniais krūmais. Iš šiaurės ir rytų pusių supa pieva, iš pietų ir vakarų - krūmai.

Etimologija

Asmenvardžio Repšys daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Amerika - miškas Repšių kaime. Plotas 18,5 ha. Per miško vidurį eina Mažeikių-Židikų kelias. Kairioji miško pusė vadinama Repšine. Čia gausu mėlynių, bruknių.

Šaltiniai

  1. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.
  2. ↑ Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.
  3. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 303.
  4. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 281.
  5. ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 375.
  6. ↑ Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.

  • Repšių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1888 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6765. - 24 lap.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. T. III. - P. 536.
  • Br. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2 leid. - V., 1992. - T. IV. - P. 401.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Repšiai&oldid=47727“