Renavo dvaras
|
Straipsnis šiuo metu rašomas. |
RENAVO DVARAS
Iki XIX a. antrosios pusės Renavo dvarą iš tėvo pusės paveldėdavo sūnus. Antanas Ronne palikuonių neturėjo, todėl visą turtą užrašė Feliksui Melžinskiui (1871-1910), kurio mama Anelė (1832-1911) buvo Antano Ronne dukterėčia, t.y. Antano brolio Felikso ir grafaitės Pranciškos Zaluskytės duktė. Po F. Melžinskio mirties dvarą paveldėjo žmona Stanislava (1869-1958), kilusi iš Voinič-Sianoženskių, ir dukra Marija (g. 1902 m.) [1].
2010 m. liepos mėn. Renavo dvaro rūmuose ir prieigose buvo filmuojamas meninis filmas „Tadas Blinda. Pradžia".
Mažeikių rajono savivaldybė, siekdama pritaikyti Renavo dvaro aplinką lankytojams, parengė du projektus pagal priemonę „Viešųjų nekilnojamų kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo reikmėms", kuruojamą Ūkio ministrrijos. Projektus finansuoja ES struktūriniai fondai ir Mažeikių raj. savivaldybė. Abu jie bus įgyvendinami iki 2013 m. Projektu „Renavo dvaro sodybos rūmų pritaikymas viešojo turizmo reikmėms" siekiama kompleksiškai atnaujinti ir pritaikyti turizmui Renavo dvaro rūmus (projekto vertė 1,8 mln.Lt). Antrasis projektas skiriamas Renavo dvaro katilinei ir sandėliui restauruoti bei pritaikyti turizmo reikmėms. Po šių objektų restauracijos bus įrengtas Amatų centras, konferencijų ir ekspozicijų salės, neįgaliesiems pritaikytos higienos patalpos. Taip pat numatoma sutvarkyti Renavo dvaro sodybos aplinką: rekonstruoti privažiavimo kelius, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimo tinklus, pritaikyti mažąją architektūrą. Numatoma bendra šio projekto vertė - apie 2,5 mln. litų.
2010 m. gegužės 14 pasirašyta rangos sutartis su UAB „Telšių meistras" dėl Renavo dvaro sodybos rūmų restauravimo. Finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2010 m. rugsėjo 29 d. Bendra projekto vertė 2.139.368 Lt.
Dvaro rūmai
Rūmai yra šiaurinėje sodybos dalyje, pagrindiniu fasadu atgręžti į šiaurę. Už pietinio fasado prasideda status šlaitas, kuriame įrengtas dvi karpyto kontūro terasos.
Rūmai vienaaukščiai , su centriniu mezoninu ir dviaukščiai kraštiniais rizalitais. Po vakarine dalimi yra rūsys. Planas pailgo stačiakampio formos, su portiko ir terasos iškyšomis antrinėje ašyje bei prieangiais galiniuose fasaduose. Patalpos išdėstytos dviem eilėm, anfiladiškai. Centre išryškintas pagrindinis vestibiulis ir svetainė, turinti išėjimą į terasą. Vyrauja klasicizmo bruožai, juos papildo istorizmo elementai, interjero dekore - moderno detalės.
Pagrindinio fasado centras išryškintas keturių toskaninių kolonų portiku. Antablementas užbaigtas karnizu su modiljonais, frontonas neaukštas, lygus. Stačiakampiai langai aprėminti korintinio orderio piliastrais ir juostiniais sandrikais. Rizalituose tokie pat langai grupuoti su nišomis. Pastoges juosia karnizai. Panaši simetrinė ir p. fasado kompozicija. Tik portiką čia imituoja iškilus piliastrai. Prie įėjimo prišlieta nedidelė terasa, išplatėjančiais laiptais besijungianti su įspūdingomis didžiosiomis terasomis. R. rūmų fasade yra atviras prieangis su lieto ketaus kolonėlėmis bei ažūrinėmis grotelėmis. Jų frontonėlyje įrašyta 1880 metų data. Vakariniame fasade įėjimo iškyša mūrinė, su terasa viršuje.
Interjerai dekoruoti XX a. pr. Iš klasicizmo laikotarpio likę balto marmuro židiniai vestibiulyje ir veidrodžių salėje. Išraiškingiausia buvusi veidrodžių salėje š.v. pusėje. Jos sienas skaido korintiniai piliastrai, lubos sudalintos kesonais, kuriuos puošia žiedo motyvas, grindys buvo dengtos ornamentiniu parketu. Salėje yra židinys ir dvi baltų koklių krosnys. Vestibiulis nuo portiko pusės aptaisytas ąžuolo paneliais, virš jų ištapytas moderno stiliaus frizas. Antrojo vestibiulio (nuo terasų pusės) lubos, sienos ir durys dekoruotos gipso lipdiniais. Kitose salėse yra ampyro ir rokoko formų lipdybos, ornamentuotų koklių krosnių. Originali garderobo ir indaujos patalpa su sieninėmis spintomis ir medine galerija, į kurią pakylama suktais lieto ketaus laipteliais.
Pamatai - juostiniai, plytų mūro, tinkuoti. Perdangos medinės, sijinės, gelžbetoninės-monolitinės. Stogas gegninės medinės konstrukcijos. Pagrindinis pastato tūris dengtas dvišlaičiu stogu, šoniniai rizalitai - valminės formos stogais. Sienos plytų mūro, išorėje ir viduje tinkuotos.
Rūmų pirminė paskirtis - reprezentacinė-gyvenamoji. Dabar muziejaus ekspozicija. Pastatas buvo labai apleistas po II pasaulinio karo (naudotas taryb. ūkio kontorai, parduotuvei, šokių salei, trąšų sandeliui, vėliau ilgai stovėjo tuščias).
Nuo 1989 m. rūmuose veikia paveikslų ekspozicija. Sovietiniais laikais, kai Renave dar buvo tarybinis ūkis, šią ekspoziciją deponavimo sąlygomis perdavė Nacionalinis dailės muziejus, o vėliau buvo perduoti į Mažeikių muziejaus balansą. 2009 m. lapkričio 27 d. naktį Renavo dvaro rūmai apvogti. Vagys išnešė senovinį laikrodį, devynis paveikslus bei penkias statulėles; padaryta žala įvertinama 350 tūkst. litų [2].
Pastatai
Oficina
Oficinos pastatas reikšmingas kaip autentiškas dvaro sodybos statinys, formuojantis paradinio parterio apstatymą.
Pastatas vienaaukštis, su mezoninu, turi mūrinius rūsių ir produktų priestatus. Planas stačiakampio formos, patalpos išdėstytos dviem eilėm. Rytinėje pusėje, atgręžtoje į parterį, buvo gyvenamų kambarių anfilada, vakarinėje, kiemo pusėje - virtuvės ir pagalbinės patalpos. Įėjimas yra rytų fasado centre, jis veda į priemenę su laiptais.
Pailgą, dvišlaičiu stogu dengtą oficinos tūrį skaido mezoninai, autentiški mūriniai ir vėliau atsiradę lentiniai priestatai. Pagrindinio fasado centras akcentuotas mezoninu ir atviru prieangiu, kurio stulpai remia balkonėlį. Stačiakampiai 6 dalių langai turi dekoratyvius kiaurapjūvius viršaus ir palangės apvadus (tokie pat langai ir kituose fasaduose). Durys dvivėrės, ryškiai modeliuotais filingais. Mezonino ir pastogių langai nedekoruoti (kai kurie neautentiški).
Pamatai - juostiniai, akmenų mūro. Perdangos - sijinės, medinės. Rūsiai dengti cilindriniais mūriniais skliautais. Stogas dvišlaitis, gegninės medinės konstrukcijos, dengtas šiferiu. Sienos tašytų rąstų, iš išorės horizontaliai apkaltos lentomis. Po vakarine pastato dalimi yra du rūsiai, virš kurių sumūryti raudonų plytų priestatai
Oficinoje buvo dvaro virtuvė, gyveno tarnai. Taryb. ūkio laikais pastatas buvo naudojamas kontorai. Šiuo metu tai gyvenamas namas. Pastatas, keičiantis funkcijai, perplanuotas, fiziškai susidėvėjęs.
Sandėlis
Sandėlio įsiterpęs tarp oficinos ir svirno pastatų, formuoja reprezentacinio kiemo vakarinę išklotinę.
Pastatas yra stačiakampio plano. Iki rekonstrukcijos pastatą sudarė trys simetriškai komponuotos patalpos, viduje perdangų sijas rėmė viena eilė medinių stulpų. Išplanavimas rekonstrukcijos metu pakeistas.
Fasadai, išskyrus pagrindinį, pakeisti. Pagrindinio fasado atkurtas autentiškas vaizdas: simetriškai išdėstytas dvi poros pusapskričių angų ir stačiakampės dvivėrės durys. Angos apvestos raudonų plytų apvadais, pastoginė juosta tinkuota.
Pamatai - juostiniai, akmenų mūro. Perdangos - gelžbetoninė. Stogas - dvišlaitis, gegninės medinės konstrukcijos, dengtas šiferiu. Pietinis pastogės skydas apkaltas lentomis, šiaurinis, nugriuvus medinei grūdų džiovyklai, laikinai užtaisytas šiferiu. Sienos atstatytos iš naujų medžiagų. Atkurtos tik pagrindinio fasado formos, sienose palikta autentiško mūro fragmentų. Rytinės sienos vidinis kiautas sumūrytas iš silikatinių plytų, vakarinės sienos sutvirtinimai ir stulpai taip pat iš silikatinių plytų.
Pastatas istoriniuose šaltiniuose minimas kaip sandėlis - „lobynas" (skarbiec). Po rekonstrukcijos (pastatas iš naujo atstatytas pagal 1983 m. paruoštą projektą). Pritaikytas katilinei. Prieš tai stovėjo apgriuvęs, be stogo.
Svirnas
Svirnas stovi prie ūkinio kelio, orientuotas į jį vakariniu fasadu. Rytiniu fasadu atsuktas į reprezentacinį kiemą, formuoja jo vakarinę išklotinę. Pastatas stačiakampio plano be vidaus pertvarų. Tūris vientisas, dominuoja aukštas stogas (stogo ir sienų santykis beveik 1:2). Akmens sienos užbaigtos medinėmis sijomis, į kurias įlestos perdangų skersijos. Skersijas remia trys eilės stulpų, tarp kurių buvo tvirtinami aruodai. Svirno centre yra mediniai laiptai į pastogę.
Svirno pamatai - juostiniai, akmenų mūro, perdangos - sijinės, medinės. Lubos sukaltos virš skersijų, stogas - konstrukcija gegninė medinė su ištisiniu lentų paklotu. Stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Grindys - suplakta asla. Sienos - akmenų mūro. Šiaurinės (galinės) sienos pastogė fachverkinės konstrukcijos (plytos, medis), aptinkuota
Pagrindinė pastato išraiškos priemonė - medžiagų faktūros deriniai (stambus ir smulkus akmuo, medis; tinko fragmentai, anksčiau dar ir čerpės). Ilgasis v. ir galiniai fasadai vientiso mūro, angos yra tik r. fasade, atgręžtame į parterį. Centre - dvivėrės durys, eglute suleistais apkalais, kraštuose po du pailgus, aukštai nuo žemės pakeltus langelius. Jie turi išraiškingas kalto metalo grotas. Rėmas su stiklu buvo įstatomas iš lauko pusės. Plytų sąramos virš durų ir langų sudaro ištisinę juostą, kuri nutinkuota ir teikia fasadui faktūrinio turtingumo. Dvaro svirnas pasižymi kompozicijos ir detalių meniniu vientisumu.
Svirne buvo džiovinami ir sandėliuojami grūdai; funkcija išliko nepasikeitusi. Pastato pakeitimai, lyginant su istorine-primine padėtimi, yra gana nežymūs, pirminį vaizdą nesunkiai galima atstatyti. Pastatas turi klasicizmo ir liaudies architektūros bruožų.
Arklidės
Arklidė stovi aukštutinėje terasoje ir kartu su rūmais, svirnu, sandeliu bei oficina formuoja sodybos reprezentacinį kiemą.
Planas pailgo stačiakampio formos; rytinė dalis platesnė, sudalinta dviem eilėm atramų. Tūris stambus, neišskaidytas. Sienų ir stogo proporcijų santykis 1:1. Prie rytinio pastato galo stovėjo kampu priglausta medinė daržinė. Išliko akmenų mūro jos pamatas. Arklidės vakarinėje dalies patalpoje, palei medinę sieną, išlikę iš plytų sumūrytos ėdžios.
Pietinis pastato fasadas išryškintas tinkuotom ir baltintom cokolio bei karnizo ir frizo braukos, dvivėrėmis su apvadais durimis ir dviem dideliais pusapskričiais langais abiejuose fasado kraštuose. Medinėje šiaurinio fasado sienoje yra vienas pusapskritis ir keli stačiakampiai langeliai, smarkiai išsikiša perdangos sijos.
Pamatai - juostiniai, akmenų mūro, perdangos - sijinės, medinės. Stogas - konstrukcija medinė, stulpinė, sutvirtinta templėmis. Lubos sukaltos virš skersijų, kurias laiko dvi eilės stulpų, atremtų į ilginius. Dvišlaitis stogas buvo dengtas čerpėmis, dabar - šiferiu. Pastogių skydai apkalti lentomis. Galinės sienos ir ilgoji pietinė siena mūrytos iš stambių riedulių, tarpai užpildyti skaidytais akmenimis. Vidurinioji pietinė sienos dalis pamūryta iš raudonų plytų, tinkuota. Galinės, rytinės sienos mūras užtrintas kalkių skiediniu, į siūles prikaišyta smulkios skaldos.
Dvaro egzistavimo laikotarpiu pastate buvo laikomi žirgai, pastogėje ir daržinėje kraunamas pašaras. Kolūkis pastatą naudojo karvidei (rytinė dalis), vakariniame gale buvo daržinėlė. Už arklidės dabar statomas voljeras.
Pastatas turi klasicizmo bruožų.
Rūsys
Į rytus nuo rūmų bei oranžerijos, šalia sodo, yra išlikęs XX a. pr. pastatytas rūsys. Jis įrengtas stačiame šlaite, iš šonų ir viršaus užpiltas žemėmis. Rūsio priekinė (pietinė) siena sumūryta iš raudonų plytų, viršuje užbaigta trikampiu frontonu, kampai paryškinti plytų „bokšteliais". Rūsys sudarytas iš vienos pailgos patalpos, dengtas cilindriniu skliautu (su ventiliacijos anga) ir prieangio. Prieangio anga stačiakampė, su metaline sąrama.
Rūsys, matyt, buvo skirtas obuoliams laikyti. Vėliau čia gyventojai laikė šakniavaisius.
Parkas
Plačiau žr. Renavo parkas
Tyrinėjimai
Šaltiniai
- 1954 m. mokslinės ekspedicijos dalyvio A. Pilypaičio Renavo dvaro rūmų aprašymas // Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius: F.322-1154.
- Mažeikių krašto kultūros paveldas. Renavo dvaro sodyba. Sud. D. Makavičius. - Kaunas, 2013. - 24 p. ISBN 978-609-8077-22-3.