Raudonkojis sakalas
| Raudonkojis sakalas | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Sakaliniai paukščiai Falconiformes |
| Šeima | Sakaliniai Falconidae |
| Gentis | Sakalai Falco |
| Rūšis | Raudonkojis sakalas Falco vespertinus Linnaeus, 1766 |
|
| |
RAUDONKOJIS SAKALAS (Falco vespertinus), sakalinių šeimos plėšrus paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje neperinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Perėjimo metu sudaro pastovias poras. Peri nedidelėmis kolonijomis, rečiau pavienėmis poromis. Dažniausiai apsigyvena varninių paukščių (šarkų, varnų, kovų)apleistuose lizduose, labai retai juos kraunasi patys. Gali perėti ir drevėse, didesniuose inkiluose. Kiaušinius deda gana vėlai (išaugus varninių paukščių jaunikliams): gegužės mėn. pabaigoje - birželio mėn. Dėtyje 4-5 (rečiau 3, 6) gelsvai balkšvi, išmarginti rusvai raudonomis dėmelėmis kiaušiniai. Juos daugiausiai peri patelė, patinėlis ją pakeičia retai ir trumpam laikui. Perėjimo trukmė - apie 27 paros. Išsiritę jaunikliai gūžtą palieka po 4 savaičių. Minta daugiausiai įvairiais vabzdžiais (drugiais, vabalais, žiogais), rečiau smulkiais žvirbliniais paukščiais, peliniais graužikais, driežais, varlėmis.
Biotopai
Tiek perėjimo metu, tiek migracijų laikotarpiais įsikuria atvirame kraštovaizdyje su nedideliais miškeliais, gojeliais, netoli vandens telkinių. Gali įsikurti, miestų parkuose, priemiesčių želdiniuose. Nevengia žmogaus kaiminystės, dideliuose, ištisiniuose miško masyvuose negyvena.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje neperinti rūšis. Migracijų metu gausumas labai svyruoja. Aptinkama ne kasmet. Mažeikių rajone iki šiol stebėta tik vieną kartą.
Radimvietės
Naudvario apylinkė (D. Makavičius, 2007-09-01).