Raudongalvė sniegena

Raudongalvė sniegena
Nuotraukos laikinai nėra
Raudongalvė sniegena (Carpodacus erythrinus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Kikiliniai Fringillidae
Gentis	Carpodacus Carpodacus
Rūšis	Raudongalvė sniegena Carpodacus erythrinus (Pallas, 1770)

RAUDONGALVĖ SNIEGENA (Carpodacus erythrinus), kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Patinai grįžta keliomis dienomis ankščiau už pateles. Dažniausiai peri grupelėmis po 3 – 10 porų, rečiau – pavieniui. Lizdus krauti pradeda gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Jie dažniausiai aptinkami įvairių rūšių lapuočių ir spygliuočių krūmuose ar jaunuose medeliuose 0,2 – 1,5 m aukštyje. Lizdai gana stambūs, netvarkingai sukrauti iš sausų žolių stiebelių, lapelių, šaknelių, gūžta išklojama žvėrių plaukais. Gegužės pabaigoje – birželio mėn. padeda 4 – 6 (dažniausiai 5) melsvus, išmargintus rausvomis ir juosvomis dėmėmis kiaušinius. Peri patelė 13 – 14 parų. Jaunikliai gūžtą palieka būdami apie dviejų savaičių amžiaus. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.

Minta įvairių augalų rūšių sėklomis, vaisiais, žaliais lapeliais, pumpurais, vabzdžiais, jų lervomis.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena krūmais apaugusiose pievose, upių , ežerų pakrantėse, atželiančiose kirtavietėse, jaunuolynuose, miško pakraščiuose. Mėgsta lapuočių želdinius su eglės, kadagių ir kitų spygliuočių priemaiša.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 50000 - 120000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1500 – 2000 porų.

Radimvietės

Peri visų miškų pakraščiuose, daugelyje miškelių, vandens telkinių pakrančių želdinių.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.