Pumpurų šaulių būrys

PUMPURŲ ŠAULIŲ BŪRYS{[tvarkomas}}

1872 m. Rusijos caro valdžia per Pumpurų kaimą nutiesė geležinkelį ir pastatė stotį, kurią pavadino Vindava. Vokiškajam kaizeriui užėmus mūsų kraštą, stotis gavo Ventos vardą, nors kartais buvo vadinama ir Velte. Tarpukario metais šalia stoties veikė mokykla, paštas, kelios parduotuvės. Poilsio dienomis, ar šiaip laisvu laiku, kaimo gyventojai prie paminėtų įstaigų rinkdavosi aptarti jiems rūpimų reikalų. Gal todėl čia 1927 m.1 susibūrė Pumpurų kaimo šviesuoliai ir įkūrė Ventos šaulių būrį. 1928 m. vasario 12 d. ties Juodeikių dvaru vyko Ventos ir Mažeikių gimnazijos šaulių būrių manevrai. Vadovavo rinktinės vadas, vyr. leitenantas Navikevičius ir atsargos leitenantas Derbutas. Šoviniais apsirūpinti privalėjo patys šauliai. Vakare Juodeikių pradinėje mokykloje įvyko šaulių vakaras. Grojo dūdų orkestras. Kovo 4 d. įvykusiame būrio ataskaitiniame susirinkime buvo išrinkta nauja būrio valdyba: pirmininku Ignas Sutkus, sekretoriumi Kostas Mažonas, iždininkė C.Mažutaitė. 2

1930 m., žiema, vėl Ventos ir Mažeikių gimnazijos šauliai organizavo bendrus manevrus. Tik šį kartą manevrams vadovavo moksleivių būrio vadas (?) Kenstavičius.

1931 m. pradžioje būrio susirinkime buvo išrinkta nauja būrio taryba: pirmininku Petras Juška, sekretoriumi Kostas Mažonas, iždininku Benas Mažutis. Buvo nutarta steigti ugniagesių komandą, o Velykoms suruošti viešą vakarą.

1933 m. rugsėjo mėnesį atostogaujantis Pagėgių geležinkelio stoties policijos nuovados viršininkas Kenstavičius vadovavo Ventos šauliams mokantis „manevravimo rikiuotės“ ir kitų užduočių. Būrio šaulį Joną Jonušą, kaip geriausiai atlikusį šaudymo pratimus, Kenstavičius apdovanojo kišeniniu laikrodžiu.

1935 metų pradžioje įsisteigė Ventos šaulių moterų skyrius, o kovo mėnesį paruošė ir suvaidino 3 dalių spektaklį „Leitenantas Antanas. 3 Moterų šaulių skyrius matomai nebuvo gausus. Nuo nario mokesčio surinktos sumos 1935 m., sąjungos centro valdybai išgalėjo pasiųsti tik 1 Lt. Nors ir ne itin gausus moterų šaulių būrelis, tačiau 1937 m. balandžio mėnesį Pumpurų kaimo moterims organizavo dviejų savaičių rankdarbių kursus. Juos vedė grandies vadė J.Gimbutaitė ir šaulė Z.Sakalauskaitė. Balandžio mėnesį suruošė ir parodė spektaklį „Pavergtųjų Kalvarijos“. Pumpurų kaimo moterys klauso paskaitų apie namų ruošą, moters higieną ir šaulių ideologiją. Jas dažniausiai skaito jau paminėtos prelegentės.

1937 m. birželio 13 d. būrio šauliai kartu su Juodeikių kaimo jaunaisiais ūkininkais paminėjo savo veiklos dešimtmetį ir valstybės prezidento Antano Smetonos vardines. Iškilmės prasidėjo Antalieptės dvaro koplytėlėje. Po to vyko būrio narių rikiuotė ir paradas, sveikinimo kalbos. Vakare šokių vakarėlis. 4

Negausus Pumpurų kaimo šaulių būrelis išsisklaidė antrojo pasaulinio karo negandose ir pokario metų įvykiuose. Tebestovi Ventos geležinkelio stotis ir dar keli apšiurę pastatai menantys Pumpurų kaimo vyrų ir moterų šaulišką veiklą.

1. Žurnalas „Jaunoji Lietuva“. 1937 07 11. 2. Žurnalas „Trimitas“. 1928 03 15. Nr. 11. 3. Žurnalas „Trimitas“. 1935 03 21. Nr. 12 4. Žurnalas „Jaunoji Lietuva“. 1937 07 11.