Pilkoji pečialinda

Pilkoji pečialinda
Nuotraukos laikinai nėra
Pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Devynbalsiniai Sylviidae
Gentis	Pečialindos Phylloscopus
Rūšis	Pilkoji pečialinda Phylloscopus collybita (Vieillot, 1817)

PILKOJI PEČIALINDA (Phylloscopus collybita) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Pavasarį parskrenda balandžio mėnesį. Lizdą krauna patelė žemose eglutėse, pušelėse, kadagiuose, sausų šakų krūvose, duobutėje ant žemės. Lizdą suka iš sausų varpinių žolių stiebelių bei lapų, pavienių samanų kuokštelių, gūžtą gausiai iškloja plunksnomis. Balandžio pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 5 – 7 baltus su rudai – rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri tik patelė, padėjusi paskutinį kiaušinį 12 – 14 parų. Jauniklius maitina taip pat viena pati patelė apie 13 dienų. Kai kurios poros per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.

Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, drugių vikšrais, amarais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairaus amžiaus miškuose, netoli kirtaviečių, aikščių, pievų. Mėgsta pušynus, rečiau – eglynus, atželiančias kirtavietes, gaisravietes. Mielai įsikuria paupių, priemiesčių želdiniuose, parkuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 300000 - 400000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 8000 - 10000 porų.

Radimvietės

Peri rajono miškuose, laukų, paupių miškeliuose, parkuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.