Perkūno oželis

Perkūno oželis
Perkūno oželis (Gallinago gallinago)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Sėjikiniai paukščiai Charadriiformes
Šeima	Tilvikiniai Scolopacidae
Gentis	Perkūno oželiai Gallinago
Rūšis	Perkūno oželis Gallinago gallinago Linnaeus, 1758

PERKŪNO OŽELIS (Gallinago gallinago), tilvikinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda kovo viduryje – balandžio pradžioje. Pirmieji pasirodo patinai, o patelės grįžta 1 – 2 savaitėmis vėliau. Būdingas tuoktuvinis skrydis: pakilęs į didelį aukštį patinas neria žemyn, virpindamas sparnais ir tuo pat metu kraštinėmis uodegos plunksnomis išgauna garsą, panašų į ožiuko mekenimą. Lizdą krauna tik patelė, ant žemės tarp neaukštos žolės, pelkėse – ant kupstų, tarp viksvų, varnauogių. Sunkiai pastebimą lizdo duobutę iškloja švelniomis, sausomis žolėmis, viksvomis. Balandžio – gegužės mėn. patelė padeda 4 (rečiau 3 – 5) žalsvai gelsvus, išmargintus tamsiomis dėmėmis kiaušinius. Peri tik patelė 18 – 21 parą. Jauniklius pasidalina ir atskirai juos prižiūri abu tėvai. Jaunikliai skraidyti pradeda būdami 19 – 20 dienų amžiaus. Išveda dvi jauniklių vadas.

Minta įvairiais bestuburiais, gyvenančiais šlapioje žemėje, sekliuose vandenyse. Rečiau lesa įvairias augalų dalis, sėklas.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena atvirose, užliejamose pievose, užpelkėjusių vandens telkinių pakrantėse, pelkėse. Mėgsta meldais apaugusias šlapias vietas. Perimvietėse turi būti atvirų seklių vandens lopinėlių, minkšto, puraus, turtingo maistu dirvožemio.

Paplitimas ir gausumas.

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 10000 - 2000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 200 – 250 porų.

Radimvietės

Peri visuose drėgnuose miškuose, pelkėse, daugelyje durpynų, užmirkusių pievų.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.