Paprastoji medšarkė
| Paprastoji medšarkė | |
|---|---|
 | |
| Paprastoji medšarkė (Lanius collurio) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
| Šeima | Medšarkiniai Laniidae |
| Gentis | Medšarkės Lanius |
| Rūšis | Paprastoji medšarkė Lanius collurio Linnaeus, 1758 |
|
| |
PAPRASTOJI MEDŠARKĖ (Lanius collurio), medšarkinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Pavasarį parskrenda gegužės pirmoje pusėje. Pasirinktoje lizdinėje teritorijoje būtinai turi augti vienas ar keli dygūs krūmai, medžiai: gudobelės, erškėčiai, laukinės kriaušės, slyvos, eglės. Dažnai juose kraunami lizdai, sandėliuojamos maisto medžiagos. Lizdai kraunami iš sausų žolių stiebelių, medžių šakelių, samanų, lapų, gūžta išklojama augaliniais pūkais, karnienos plaušais, paukščių plunksnomis.
Lizdai dažniausiai aptinkami eglutėse, kadagiuose, gudobelėse, karkluose, avietėse 0,3 – 2,5 m aukštyje. Gegužės antroje pusėje – birželio pirmosiomis dienomis patelė padeda dažniausiai 5 – 6 pilkšvus, išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Daugiausiai peri patelė, padėjusi priešpaskutinį kiaušinį, apie 15 parų. Nebaidomi jaunikliai lizdą palieka būdami apie 18 dienų amžiaus. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.
Minta įvairiais vabzdžiais: vabalais, plėviasparniais, dvisparniais, drugiais, žiogais. Pasigauna smulkių žinduolių (kirstukų, pelinių graužikų), žvirblinių paukščių jauniklių, roplių bei varliagyvių.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiose, pusiau atvirose vietose: upių slėniuose, prie kelių, geležinkelių, soduose, parkuose, jaunuolynuose, pamiškėse, užželiančiose pievutėse, dykvietėse. Mėgsta eglutėmis, dygiais krūmais apaugusias vietas su vielos tvoromis, telefono, elektros stulpais. Dažniau įsikuria sausesnėse nei drėgnesnėse vietovėse. Vengia ištisų miško masyvų.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 20000 - 40000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 500 – 600 porų.
Radimvietės
Peri visose, atviresnėse su retais krūmais ir medžiais apaugusiose vietovėse.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.
