Paprastoji kiaulpienė
| Paprastoji kiaulpienė | |
|---|---|
 | |
| Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Astriečiai Asterales |
| Šeima | Astriniai Asteraceae |
| Gentis | Kiaulpienė Taraxacum |
| Rūšis | Paprastoji kiaulpienė Taraxacum officinale F. H. Wigg. |
|
| |
PAPRASTOJI KIAULPIENĖ (Taraxacum officinale), astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas su gausiomis pieniškomis sultimis.
Stiebas labai trumpas, su daugeliu sutrumpėjusių tarpumablių. Šaknis liemeninė, ilga. Lapai sudaro pamatinę skrotelę, 5-40 cm ilgio, plunksniškai suskaldyti, kartais ištisiniai. Graižkočiai 5-40 cm, statūs arba kylantys. Graižai 25-70 mm; geltonas. Išoriniai skraistlapiai linijiškai lancetiški, nulinkę žemyn. Liežuviški žiedai ilgi, geltoni, su rusvais dryžiais. Žydi IV-V mėn. Žiedynkotis 5 - 30 cm. aukščio, tuščiaviduris, viršutinėje dalyje voratinkliškai plaukuotas. Vaisius - pilkai rudas lukštavaisis su skristuku.
Savybės ir panaudojimas
Visose augalo dalyse yra karčių pieniškų sulčių. Kiaulpienė - vienas pirmųjų pavasarį pražystančių augalų. Jos ryškiai geltoni žiedai pasirodo jau balandžio mėn; bet daugiausia jų žydi gegužį. Vaisiai prinoksta liepos mėn. Vaistams renkamos šaknys ir lapai. Šaknys kasamos rudenį, rugsėjo pabaigoje - spalio mėn; kai jau vysta lapai. Nuo liemeninės šaknies pašalinamos smulkios šakelės ir antžeminės augalo dalies likučiai. Šaknys nuplaunamos šaltu vandeniu ir keletai dienų jame paliekamos, kad išsiskirtų pieniškos sultys. Džiovinamos šiltoje vėdinamoje patalpoje 30 l. C temperatūroje. Išdžiūvusios sveikos šaknys be kvapo, kartokos, jų išorinė pusė ruda, vidurys - gelsvai rudas. Kiaulpienės lapuose yra vitaminų C, A, B, karotino, o šaknyse biologiškai aktyvių junginių - inulino ir kartumynų. Augalo šaknų užpilas turi tulžį varančių, apetitą žadinančių savybių. Kiaulpienės lapai vartojami kaip vitaminingos, skanios salotos, tik prieš tai jas reikia pamirkyti sūriame vandenyje, kad nebūtų karčios.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga lakuose, pievose, pakrantėse, šlaituose, šviesiuose miškuose, šalikelėse, soduose, daržuose, ganyklose, pakelėse, dykvietėse. Labai dažna.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.
