Naminė pelėda
| Naminė pelėda | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Naminė pelėda (Strix aluco) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Pelėdiniai paukščiai Strigiformes |
| Šeima | Tikrosios pelėdos Strigidae |
| Gentis | Pelėdos Strix |
| Rūšis | Naminė pelėda Strix aluco |
|
| |
NAMINĖ PELĖDA (Strix aluco), tikrųjų pelėdų šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.
Biologija
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri uoksuose, drevėse, inkiluose, pastatų nišose. Vasario – balandžio mėn. patelė į lizdo duobutę, beveik be jokio patiesalo, padeda 2 – 6 baltus, grūdėtu lukštu kiaušinius. Kiaušinius deda kas antrą dieną. Perėjimo trukmė 29 – 34 dienos. Jaunikliai gūžtą palieka būdami apie 32 dienų amžiaus. Netrikdomos naminės pelėdos toje pačioje vietoje gali perėti daugelį metų iš eilės.
Minta smulkiais žinduoliais (dažniausiai – peliniais graužikais), kurmiais, voverėmis, kiškiais, paukščiais, varlėmis, stambiais vabzdžiais (karkvabaliais).
Biotopas
Apsigyvena įvairiuose pastatuose, parkuose, kapinėse, miesto želdiniuose, kur tik yra didesnių drevėtų medžių. Miškuose aptinkama netoli kirtaviečių, aikščių, pamiškėse.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 1500 - 4000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri apie 100 porų.
Radimvietės
Gyvena visuose didesniuose rajono miškuose, parkuose, drevėtais medžiais apaugusiose vandens telkinių pakrantėse, Mažeikių mieste, daugelyje miestelių, kaimų.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.