Miškinė dedešva
| Miškinė dedešva | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Miškinė dedešva (Malva silvestris) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Dedešviečiai Malvales |
| Šeima | Dedešviniai Malvaceae |
| Gentis | Dedešva Malva |
| Rūšis | Miškinė dedešva Malva silvestris L. |
|
| |
MIŠKINĖ DEDŠVA (Malva silvestris), dedešviniai (Malvaceae) šeimos augalas.
Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, skiautėti. Žiedai dideli ir rožiniai, po 2-5 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius - skeltavaisis. Sėklos beveik juodod arba tamsiai rudos. Žydi birželio-spalio mėn.
Savybės ir panaudojimas
Vaistinei žaliavai renkami dedešvos lapai ir žiedai. Žiedai skinami be žiedkočių, paraudę, bet dar ne visai išsiskleidę. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje, ne aukštesnėje, kaip 40° C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai turi būti mlsvai violetiniai.
Medicinoje gaminamas dedešvos lapų ir žiedų užpilas, kurie naudojami kaip antiuždegiminiai vaistai esant virškinamojo trakto uždegimams, bronchitui, laringitui. Dedešvos gleivės, esančios užpile, saugo virškinamojo trakto sieneles nuo dirginančių medžiagų. Tačiau, jeigu yra sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, užpilo nereikėtų vartoti.
Liaudies medicinoje dedešvos užpilu skalaujama burnos ertmė, jeigu yra jos uždegimas. Užpilas gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai išdžiūvusių ir susmulkintų lapų bei žiedų užpilami 200 ml verdančio vandens, po pusės valandos nukošiami. Reriama po 3-4 valg. šaukštus 3-4 kartus per dieną.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga dykvietėse ir pakelėse.
Etimologija
Liaudyje dar vadinama dedešra, girnelės, kastūrė, roželės.