Mažoji žąsis

Mažoji žąsis
Nuotraukos laikinai nėra
Mažoji žąsis (Anser erythropus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žąsiniai paukščiai Anseriformes
Šeima	Antiniai Anatidae
Gentis	Žąsys Anser
Rūšis	Mažoji žąsis Anser erythropus Linnaeus 1758

MAŽOJI ŽĄSIS (Anser erythropus), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Lietuvoje stebima tik sezoninių perskridimų metu: pavasarį dažniausiai kovo - balandžio mėn. pradžioje, rudenį - rugsėjo pab. - spalio mėn. Perėjimo metu įsikuria ne tik tundroje, bet ir įvairiasniame kraštovaizdyje: kalnų slėnių upių pakrantėse, kalnų ežeruose, uolietose pajūriuose ir kt. Lizdus krauna pavienėmis poromis (kolonijų nesudaro), gana toli viena nuo kitos iš pernykščių sausų augalų stiebų, šaknų, įvairių sausų augalų stiebelių, šakelių su samanų ir pūkų priemaiša. Deda 4 - 6 (daugiausiai iki 8) gelsvus, blizgančiu lukštu kiaušinius. Peri patelė 25 - 28 dienas. Išsiritus jaunikliams tevai juos nuveda tolyn nuo lizdo, į saugias, nuošalias maitinimosi vietas.

Maitinasi augaliniu maistu, migruodamos tupiasi palesti į želmenų laukus, užliejamas pievas, ganyklas.

Biotopai

Perėjimo metu apsigyvena tundroje, kalnų masyvuose, uolietose jūrų pakrantėse ir pan. Migracijų metu poilsiui pasirenka atviresnius, seklius, tankia augalija apaugusius, retai žmonių lankomus vandens telkinius, atviras plačias mitybos vietas (laukai, pievos, ganyklos).

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje tai viena rečiausiai aptinkamų žąsų rūšių. Mažeikių rajone per paskutinius 20 metų žinomi tik pavieniai stebėjimo atvejai.

Radimvietės

Stebėta Š, ŠV rajono dalyse, mišriuose kitų žąsų rūšių būriuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, ES Paukščių direktyva (I-priedas), Berno konvencija.