Mažeikių spaustuvė
MAŽEIKIŲ SPAUSTUVĖ „MEŠKINAS" yra Mažeikių mieste, Laisvės g. 35.
1913-1914 m. Mažeikiuose veikė pirmoji Ch. Slonimskio spaustuvė. Spausdino mėgėjų spektaklių programas lietuvių ir rusų kalba, reklaminius skelbimus, etiketes. 1913-1914 m. taip pat veikė spaustuvė ir litografija, kurios priklausė E. Levinui. Spausdino blankus, skelbimus, vizitines korteles. 1923-1937 m. Mažeikiuose išėjo spausdinti ir šapirografuoti 44 pavadinimų laikraščiai. 1930-1935 m. pogrindinė komunistų organizacija nelegaliai spausdino atsišaukimus. Nuo 1934 m. nereguliariai ėjo Mažeikių apskrities komunistų laikraštis „Žemaitijos tiesa“, spausdintas Raudonojo fronto ir kt. spaustuvėse.
1944 m. spalio mėn., panaudojus buvusių spaustuvių įrengimus, įkurta „Mažeikių spaustuvė“ Laisvės ir Pramonės gatvių kampe stovinčiame name, kuriame dabar yra Dvarčionių keramikos parduotuvė. Pirmasis jos vedėjas buvo Zigmas Požėra. Kartu jis buvo ir raidžių rinkėjas. 1945 m. balandžio 10 d. joje pradėtas spausdinti apskrities laikraštis „Mažeikių tiesa“. 1946 m. spaustuvė persikėlė į erdvesnes patalpas Stasio Dakinavičiaus name, esančiame Laisvės ir Vasario 16-osios gatvių kampe. Tada spaustuvei vadovavo Vytautas Malakauskas, jį pakeitė Augustinas Sakavičius. Spaustuvei vadovavęs A. Sakavičius rūpinosi, kad ji turėtų savo atskiras patalpas. Jo pastangų dėka 1957 m. Laisvės gatvėje buvo pastatyta nauja spaustuvė. Po A. Sakavičiaus spaustuvės bedėju trumpai dirbo Stasys Kišonas, po jo - Leopoldas Venckauskas. Spaustuvę pastatė Leopoldas Venckauskas. Lėšas statybai skyrė Spaustuvių trestas prie kultūros ministerijos. Vėliau spaustuvė tapo Šiaulių „Titnago" filialu. Visi po L. Venckausko dirbę įstaigos vadovai turėjo brigadininko statusą. Juo 30 metų išdirbo Alfonsas Gonta, po jo - Džuljeta Bubelienė, Stefanija Stankienė, paskutinė Janina Vaupšienė. Raidžių rinkėjomis dirbo seserys Juzefa ir Emilija Šiaulytės, Vilma Šopaitė, raidžių rinkėja, maketuotoja (metrampažė) 1951-1991 m. dirbo Petronėlė Jasevičienė, mašinistu Jonas Sakavičius. 1960 m. spaustuvė įsigijo linotipą, kuriuo buvo liejamos metalinės eilutės. Iki tol laikraštis buvo surenkamas rankiniu būdu iš atskirų raidelių, kurios buvo laikomos mažais langeliais suskirstytose dėžutėse. Iš surinktų į eilutes raidelių buvo sudėliojami straipsniai, didesnėmis raidėmis surenkami vadinamieji antgalviai, ir tik tada iš jų daromos laikraščio puslapis. Nuo pat spaustuvės pastatymo joje buvo keturios malkomis kūrenamos krosnys. 1975 m. A. Gontos pastangomis buvo atnaujintas spaustuvės pastato šildymas.
1946 m. į spaustuvę atėjo dirbti Alfonsas Gonta ir joje išdirbo 53-ejus metus. Iki privatizavimo joje buvo spausdinamas rajonis laikraštis „Mažeikių tiesa", nuo 1950 m. pab., pakeitęs pavadinimą, - „Komunistinis rytojus", įvairūs blankai, skelbimai. Pirmaisiais pokario metais dažnai nelikdavo elektros, todėl didžiulį vokiškos spausdinimo mašinos ratą tekdavo sukti rankomis. Spausdindavo ne tik rajoninį laikraštį, bet ir įvairius blankus.
1960 m. spaustuvėje dirbo Danutė Stapušaitytė-Visockienė, Alfonsas Gonta, Vilhelmina Šopaitė, direktorius Leopoldas Venckauskas, Petronėlė Poškutė-Jasevičienė, Juzefa Abromavičienė, Kazimeras Jacevičius, Julija Truikienė (buhalterė).
1976 m. Mažeikių spaustuvė tapo Šiaulių „Titnago“ spaustuvės skyriumi. Nuo 1989 m. ji vadinosi valstybine Mažeikių spaustuvė, o nuo 1995 m. – UAB „Santarvės“ laikraščio spaustuvė, dab. V. Mačernio TŪB „Meškinas“. Ji spausdina etiketes, blankus, vizitines korteles, bukletus, lankstinukus, kalendorius.
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- Raugalienė L. Poligrafininko amatas – visam gyvenimui // Santarvė, 2001. - Nr. 136.
- Bernarda Plastinina. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - lapkričio 14. - Nr. 129. - P. 4, 13.