Mažeikių herbas
MAŽEIKIŲ MIESTO HERBAS buvo kuriamas 1967-1968 m. Iš pradžių mieste buvo surengtas konkursas herbo idėjai išaiškinti. Tuometinė Heraldikos komisija gavo dešimtis pasiūlymų. Vienuose projektuose buvo norima pavaizduoti geležinkelį ir iš jo išaugantį medį, kituose - vandenį (Ventos upę) ir pramonę simbolizuojančius dantraščius, javų varpas, archeologinį akmenį, net Vykdomojo komiteto pastatą. Komisija šiuos simbolius atmetė ir pasiūlė ieškoti naujų variantų. Vėliau mažeikiškiai pateikė dar 16 projektų, kuriuose buvo vaizduojama eglė, dantraščiai, javų varpos, saulė, paukštis, geležinkelis, Lietuvos vėliava, lankas su žaibo strėle ir kiti simboliai. Heraldikos komisija pritarė mažeikiškio Jono Eglinsko pasiūlytam variantui, kuriame buvo vaizduojamas įtemptas lankas su žaibo strėle. Jie turėjo simbolizuoti veržliai besivystančią miesto pramonę. Pagal J. Eglinsko idėją herbo etaloną padarė dailininkas Arūnas Tarabilda. Jį Heraldikos komisija aprobavo 1968 m. balandžio 5 d. Tai buvo pirmasis miesto herbas, kurį tais laikais patvirtino Respublikinės heraldikos komisija ir vienas iš gražiausių ir geriausių 1968-1970 m. laikotapio kūrinių.
Pasikeitus heraldikos reikalavimams, Heraldikos komisija velionio A. Tarabildos padarytą Mažeikių herbą pasiūlė sutvarkyti dailininkui Raimondui Miknevičiui: panaudoti etaloninį skydą, lauką nuspalvinti heraldinė lėlyna spalva (buvo šviesiai mėlyna), o figūrą - auksu (buvo geltona). Iš naujo R. Miknevičiasus parengtą Mažeikių miesto herbo etaloną Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1996 m. liepos 11 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 159). R. Miknevičius sukūrė vėliavos, antspaudų, herbo projektus. Pagal juos buvo pagaminti vienetiniai autoriniai simboliai - vėliava ir herbas. 1996-11-8 Mažeikių bažnyčioje pašventinti, pristatyti visuomenei ir perduoti saugoti savivaldybei.
Šaltiniai
- Rupkutė Angelė. Mažeikiai turi savo simbolius ir laukia iškilmių // Santarvė. - 1996. - Lapkričio 5. - Nr. 127. - P. 1.