Mažasis genys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Mažasis genys
Nuotraukos laikinai nėra
Mažasis genys (Dendrocopos minor)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Geniniai paukščiai
Piciformes
Šeima Geniniai
Picidae
Gentis Margieji geniai
Dendrocopos
Rūšis Mažasis genys
Dendrocopos minor
(Linnaeus, 1758)

MAŽASIS GENYS (Dendrocopos minor), geninių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.

Biologija

Peri uoksuose, kuriuos išsikala sausuose, rečiau – žaliuose, tačiau puvinio pažeistuose medžiuose. Balandžio mėn. kala keletą uoksų skirtinguose medžiuose. Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje viename iš jų patelė sudeda 3 – 8 baltus, blizgančius kiaušinius. Pakaitomis peri abu tėvai 13 – 15 parų. Jaunikliai uokse išbūna vidutiniškai 20 dienų. Skraidančius jauniklius tėvai dar globoja apie 2 savaites. Vėliau vada pakrinka.

Minta įvairiais vabzdžiais: vabalais, drugiais, musėmis, jų lervomis, vorais, amarais.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena mišriuose įvairaus dydžio miškuose, paupių, miestų želdiniuose, parkuose. Labiausiai mėgsta užmirkusius derlingus juodalksnynus, beržynus, su eglių priemaiša.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 7000 - 10000 perinčių porų.

Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 350 – 400 porų.

Radimvietės

Daugiausiai peri Ventos, Varduvos, Vadaksties upių lapuotynuose ar mišriuose medynuose (4 – 5 poros/ 100 ha ploto). Po 5 – 10 porų aptinkama Dautarų, Felisbergo, Kuodžių, Kumpelkės, Mažeikių, Žalgirio, Balėnų miškuose, Sedos girioje.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.