Mėlynoji zylė
Mėlynoji zylė | |
---|---|
Mėlynoji zylė (Parus caeruleus) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
Šeima | Zyliniai Paridae |
Gentis | Zylės Parus |
Rūšis | Mėlynoji zylė Parus caeruleus Linnaeus, 1758 |
|
MĖLYNOJI ZYLĖ (Parus caeruleus), zylinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.
Biologija
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdavietes pasirenka kovo antroje pusėje. Dažniausiai peri apleistuose kitų paukščių uoksuose, drevėse, medžių plyšiuose, inkiluose. Lizdą krauna abu porelės nariai (daugiausiai patelė) iš samanų, augalinių plaušų, gūžtą iškloja vilna, plunksnomis. Balandžio antroje pusėje – birželio mėn. patelė padeda 7 – 10 (kartais iki 16) baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri patelė 12 – 15 parų. Jauniklius maitina abu porelės nariai 16 – 18 dienų. Per vasarą dažniausiai išveda dvi jauniklių vadas.
Minta daugiausiai drugių vikšrais, įvairiais vabalais (ypač straubliukais, lapgraužiais), jų lervomis.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena lapuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta paupių, pamiškių, pakelių medynus, miesto želdinius, parkus, sodus. Vengia ištisų miško masyvų, spygliuočių medynų.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 70000 - 110000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2000 – 2500 porų.
Radimvietės
Peri visuose miškuose, vandens telkinių pakrančių miškeliuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.