Mėlynė
| Mėlynė | |
|---|---|
 | |
| Mėlynė (Vaccinium myrtillus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Erikiečiai Ericales |
| Šeima | Erikiniai Ericaceae |
| Gentis | Šilauogė Vaccinium |
| Rūšis | Mėlynė Vaccinium myrtillus L., 1753 |
|
| |
MĖLYNĖ (Vaccinium myrtillus), erikinių (Ericaceae) šeimos daugiametis augalas.
Puskrūmokšnis, 15-40 cm aukščio, su šliaužiančiu požeminiu stiebu ir kylančiomis šakomis. Stiebas status, briaunotas, šakotas. Lapai ovališki, nusmailėjusia viršūne, trumpakočiai, smulkiai dantytais kraštais.
Žiedai pavieniai, rutuliški, išauga ant trumpų kotelių. Taurelė priaugusi prie mezginės, vos įžiūrima. Vainikėlis rausvas, suaugtinis, pūstas, išlikusi viršūninė anga su trumpomis, bukomis skiautėmis. Mėlynė pražysta gegužės pradžią, pats žydėjimas iki birželio vidurio, vėliau iki rudens galima rasti pavienių žiedų. Vaisiai – rutuliškos, tamsiai mėlynos, su apnaša uogos. Jos prinoksta liepos pradžioje ir laikosi iki rugsėjo.
Mėlynių žieduose yra nektaro. Visa žolė turį gydomųjų medžiagų, ypač vertingos uogos. Jose randama įvairių, žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Vartojamos šviežios, virtos ir džiovintos maistui, vaistams ir kosmetikoje.
Savybės ir panaudojimas
Mėlynėse esančios veikliosios medžaigos (antocianozidai) saugo akies lęšiuką, stabdo kataraktos atsiradimą, teigiamai veikia tinklainės kraujagysles, pagerina tinklainės ir regos nervo mitybą, padeda išvengti tinklainės kraujosruvų. Šviežios mėlynių uogos ar sultys mažina akių nuovargį, gerina tinklainės atsinaujinimą, didina akiplotį, ir sumažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje ar dirbant kompiuteriu. Mėlynių uogos tinka sergantiems trumparegyste, senatvine toliaregyste, tinklainės distrofijomis.
Mėlynės reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, pasižymi sutraukiančiu, šlapimo išskyrimą skatinančiu, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu ir kraujavimą stabdančiu poveikiu.Džiovintų uogų užpilas geriamas nuo viduriavimo(ypač tinka vaikams), esant skrandžio (kai mažas rūgštingumas) ar žarnyno uždegimams. Šviežiomis sultimis skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant gleivių uždegimams. Ant nudegusių vietų, opų dedami kompresai, daromi pavilgai. Nuo viduriavimų gali būti vartojamos ir šviežios uogos, kadangi sutraukiantį veikimą lemia kaupiamos rauginės medžiagos. Mėlynių lapai įeina į vaistažolių mišinių nuo cukraligės sudėtį. Lapų užpilu skalaujama burna, gerklė esant gleivinės uždegimui.
Liaudies medicina mėlynėmis gydo mažakraujystę, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligę.
Mėlynių užpilo ruošimas ir vartojimas: 4 arbat. šaukšteliai smulkintų džiovintų mėlynių uogų užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikoma 2 val. Nukošiama. Geriama po 1/4 stiklinės 5-6 kartus per dieną.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, nelabai ūksminguose miškuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose, kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose. Dažna rūšis.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.
