Lakštingala

Lakštingala
Nuotraukos laikinai nėra
Lakštingala (Luscinia luscinia)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Musinukiniai Muscicapidae
Gentis	Lakštingalos Luscinia
Rūšis	Lakštingala Luscinia luscinia

LAKŠTINGALA (Luscinia luscinia), musinukinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio paskutinėmis dienomis – gegužės pirmoje pusėje. Pirmieji grįžta seni patinai. Lizdą krauna patelė, dažniausiai duobutėje ant žemės, rečiau krūmo ar aukštų žolių tankmėje prie pat žemės. Lizdą krauna iš sausų ir pusiau supuvusių lapų, sausų žolių, gūžtą iškloja sutrupintais lapais, labai plonomis šaknelėmis, žvėrių plaukais. Gegužės antroje pusėje – birželio pradžioje patelė padeda 4 – 6 (dažniausiai – 5) alyvinės ar rausvai alyvinės spalvos kiaušinius. Peri tik patelė 13 – 14 parų. Jauniklius lizde maitina abu tėvai 11 – 12 dienų. Pabaidyti jaunikliai lizdą gali palikti 1 – 2 dienoms ankščiau. Per vasarą išveda tik vieną jauniklių vadą.

Minta smulkiais moliuskais, skruzdėlėmis, vorais, šimtakojais, musėmis, smulkiais drugiais, jų vikšrais, vabalais. Vasaros pabaigoje sulesa įvairių uogų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena tankiais krūmais ir medžiais apaugusiose upių ir upelių pakrantėse, griovose. Mėgsta ievomis ir karklais apaugusias kūdrų, kanalų, tvenkinių pakrantes. Rečiau įsikuria šlapiose atželiančiose kirtavietėse, apleistuose soduose, kapinėse. Vengia ištisų miškų masyvų, atvirų sausų vietų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 40000 - 70000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2000 – 2500 porų.

Radimvietės

Didžiausios perimvietės yra Ventos, Varduvos, Vadaksties, Ašvos, Šerkšnės upių krūmynuose, visų ežerų, tvenkinių pakrantėse.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.