Lūšės geležinkelio stotis
LŪŠĖS GELEŽINKELIO STOTIS yra Židikų seniūnijoje, Lūšėje. Tai buvo paskutinė Mažeikių - Liepojos geležinkelio linijos stotis Lietuvos teritorijoje. Čia sustodavo keleiviniai traukiniai, kursuojantys į Klaipėdą, Rygą ir Radviliškį. Buvo ir kaip prasilenkimo stotis. Po 1991 metų keleivinių, vėliau ir krovininių traukinių eismas nutrauktas. Stotis uždaryta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1176. Dabar pastatas apleistas, geležinkelio linija ardoma.
Istorija
Lūšės geležinkelio stotis pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Geležinkelininkai 1905 m. gaisrams gesinti turėjo kilnojamąją pompą, kopėčias, po du kirvius, kartis su kabliais ir bačkas, 6 kibirus ir 5 rėčkas.
Stoties viršininkai: 1887 m. Fiodoras Rubanovas, 1890-1897 m. - Liudvikas Maciusovičius, 1898 ir 1900-1906 m. - Pavelas Solovjovas, 1899 m. - Vladimiras Titovas, 1907-iki I pasaul. karo - Vaclovas Politanskis. 1913 m. Lūšėje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas[1].
Apie stotį tarpukaryje B. Kviklys taip rašo: „kadangi Lūšė buvo paskutinė stotis, tai traukiniui pajudėjus, vagonai būdavo užrakinami, kad žemaitis neįsigeistų išlipti kurioj nors Latvijos stotelėje ir pigiau nusipirkti degtinės ir tabako[2].
Pokario metais iš Lūšės geležinkelio stoties buvo tremiami žmonės. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę birželio 14 d. čia buvo minima Gedulo ir vilties diena. 2008 m. pastatytas kryžius tremtinių atminimui 1941-1952 m. Patį kryžių iškalė pikelisškis Viktoras Švažas, lūšiškės Erikos Lenkauskienės paraginti medieną kryžiui paaukojo Irena ir Ignas Bukontai, akmenų postamentui parūpino Sigutė ir Saulius Gimžauskai, patį postamentą suformavo ūkininkai Vitalija ir Vytautas Gedvilai.
Šaltiniai