Kuodžiai
| Kuodžiai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Mažeikių apylinkės seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Plotas: | 60,2 ha | ||
| Gyventojai: | 14 (2001 m.) | ||
KUODŽIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, prie Ventos upės. Pietuose ribojasi su Pumpurų, šiaurėje - su Griežės k. Vakariniame pakraštyje yra Cyrulinės miškas ir Kuodžių miškas bei teka Varduva. Rytiniu pakraščiu teka Venta. Kaime yra žvyro karjeras.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. Kuodžių užusienyje 25, kaime - 60 gyv., 1923 m. - 23 ūkiai, 161 gyv., 2001 m. - 14 gyv. (8 vyr., 6 mot.), 2010 m. - 6 gyv. (3 vyr., 3 mot.).
Istorinės žinios
Kuodžių kaimas (Kudzie) paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis Grūstės valsčius Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu [1]. 1569 metais paminėtas Tirkšlių dvaro ir miestelio inventoriuje, kur nurodyti kaimo valakai ir valstiečių pavardės [2]. Kuodžių kaimas, miškai, pievos paminėti ir 1605 metų Tirkšlių valdos inventoriuje [3]. Kuodžių kaimas minimas 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 4 dūmai (kiemai)[4].
Ties Jasų sodyba, prie Ventos, buvo plaustas. Jasai per Ventą perkeldavo ir mašinas, ir vežimus. Už perkėlimą reikėdavo mokėti, o mokiniai, kurie iš Kuodžių kaimo lankė Leckavos mokyklą, perkėlimas buvo nemokamas. Kolūkio metais Kuodžių k. brigados centras buvo įsikūręs ūkininko Pociaus žemėje. Čia buvo dideli tvartai, arklidės. Iš pradžių buvo Čapajevo kolūkis, vėliau „Ventos", Pikelių tarybinis ūkis, o taip pat Griežės kolūkis[5].
Kaime yra kapinaitės. 2013 m. buvusių Kuodžių kaimo gyventojų seserų Irenos ir Eugenijos Jasaičių iniciatyva pastatytas paminklas, kurį pašventino Pikelių kunigas. 1950 m. šių seserų tėvas kapinaitėse pastatė kryžių. Jasaitės su savo šeimomis prižiūri kapinaites, čia palaidotiesiems uždega žvakutes[6].
Etimologija
Kuodžiai - asmenvardžio Kuodys daugiskaitinė forma.
Mikrotoponiminai vietovardžiai
- Andriejaus sodas, Butos sodas, Kučkos sodas, Žiaugos sodas - tai sodybos, pavadintos pagal jų savininkų pavardę.
- Kuodžių akmuo - tai su ženklu esantis akmuo Kuodžių miške. Buvo siūloma įtraukti į gamtos paminklų sąrašą.
- Kuodžių kalva, vad. Piliakalniu, yra prie Ventos. Šalia jos ėjo kelias, nes buvo brasta, o vėliau įrengta perkėla. Dabar kalvelėje jokių gynybinių įrenginių pėdsakų nematyti. [7].
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49.
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 78.
- ↑ Lietuvos valst. istorijos archyvas. F. SA-3774, l. 816.
- ↑ Vytautas Malūkas. Užpustyto Kuodžių kaimo žmonės ramiai leidžia senatvės dienas // Santarvė. - 2010. - Vasario 4. - Nr. 14. - P. 6-8.
- ↑ Pašventinas paminklas // Santarvė. - 2013. Rugpj. 13. - Nr. 90. - P. 4.
- ↑ Šverebas P. Kiek Griežėje stovėjo pilių? // Santarvė. - 1996. - Gruodžio 5. - Nr. 140. - P. 5.
- Kuodžių k. planas, 1874 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2828.