Kolūkis
KOLŪKIS Kolektyvizacija - tai pavienių valstiečių ūkių pertvrkymas, remiantis valstiečių savanoriškumo principu, gamybinio kooperavimo būdu į stambius soc. ūkius - kolektyvinius ūkius, kolūkius. Kolūkinio kudėjimo pradininkai buvo varguomenė ir naujakuriai. 1948 metų kovo 20 LKP(b) CK LTST MT priėmė nutarimą „Dėl kolektyvinių ūkių organizavimo LTSR". 1948 m. gruodžio mėnesį įvyko pirmasis Lietuvos kolūkiečių suvažiavimas. Jis apibendrino kolūkinio judėjimo ir kolūkių darbo rezultatus.
1948 m. gruodžio 11 d. kolūkis susikūrė Viekšnių valsčiaus Gyvolių kaime. Jis buvo pavadintas Žemaitės vardu. Kolūkio pirmininku žemdirbiai išrinko Tadą Šaulį. 1948 m. gruodžio 23 d. Viekšnių valsčiaus Palnosų apylinkėje susikūrė „Raudonosios vėliavos” kolūkis. Pirmininku žemdirbiai išrinko Joną Uščiną. Kolūkis turėjo 17 arklių, 17 karvių, 36 kiaules, 15 plūgų, 16 vežimų. Tą pačią dieną, 1948-12-23 susikūrė „Pirmyn” kolūkis ir Viekšnių valsčiaus Žibikų apylinkėje. Kolūkiečiai pirmininku išrinko Antaną Vaičių. 1949 m. sausio 14 d. Pakalupės apylinkėje susikūrė kolūkis, kuris buvo pavadintas A. Puškino vardu. Jo pirmuoju pirmininku buvo Vladas Strigūnas. 1949 m. balandžio 22 d. Viekšnių valsčiuje, Svirkančių apylinkėje buvo įsteigtas „Žalgirio” kolūkis. 1949 m. birželio 22 d. Viekšnių valsčiaus Gudų apylinkėje valstiečiai įkūrė „Ventos” kolūkį (pirmininkas Jonas Šiaulys). Toje pačioje apylinkėje 1949 m. liepos 30 d. buvo įsteigtas ir „Virvytės kranto” kolūkis, kurio pirmininku buvo išrinktas Jonas Šiuipys. 1948-04-21 Žibikų apylinkėje įsteigtas pirmasis valsčiuje kolektyvinis ūkis, kurio įvykusiame susirinkime buvo apsvarstyti 21 valstiečio pareiškimai. Naujasis kolektyvinis ūkis, kuris pavadintas „Gegužės pirmąja”, turėjo 216 ha žemės, 18 arklių ir žemės ūkio inventoriaus. Pirmininku išrinktas Albinas Kuodys.
- 1948-12-28 susikūrė „Raudonosios vėliavos” kolūkis. Palnosų, Padvarių, Daubiškių kaimai ir dalis Santeklių kaimo.
- 1949-03-26 susikūrė Karolio Požėlos vardo kolūkis. Palnosų, Santeklių kaimai ir dalis Daubiškių kaimo.
- 1953 m. kovo mėnesį prie „Raudonosios vėliavos” kolūkio prijungtas kolūkis „Laisvė”.
- 1956-03-26 nuo „Raudonosios vėliavos” kolūkio atjungtas buvęs kolūkis „Laisvė”.
- 1949-03-22 susikūrė kolūkis „Galybė”. Bugių, Ašvėnų ir Meižių kaimai.
- 1950-08-20 kolūkis „Galybė” prijungtas prie „Vienybės” kolūkio.
- 1956 metų pabaigoje — 1957 metais buvęs kolūkis „Galybė” atjungtas nuo „Vienybės” kolūkio ir pavadinamas kolūkiu „Ašvėnai”. Bugių, Ašvėnų ir Meižių kaimai.
- 1964-01-30 kolūkis „Ašvėnai” prijungtas prie „Raudonosios vėliavos” kolūkio.
- 1975-01-03 kolūkis „Pavenčiai” prijungtas prie „Raudonosios vėliavos” kolūkio.
- 1979-03-26 Julijos Žemaitės vardo kolūkis prijungtas prie „Raudonosios vėliavos” kolūkio.
Kolūkiai iki 1991 m.
- Užlieknė
- „Aušra"
- „Pažanga"
- „Jaunoji gvardija"
- Ždanovo
- „Pergalė"
- „Lenino keliu"
- Leckava
- Žemalė
- J. Garelio
- „Tarybinė Žemaitija"
- „Šerkšnė"
- Plinkšių t.ū.
- „Už taiką"
- Kirovo
- Pikelių t.ū.
- S. Nėries
- Mičiurino
- „Varduva"
Šaltiniai
- Laurinavičius J. Kai kūrėsi kolūkiai // Vienybė. — 1980. — Spal. 21.