Kilnusis erelis
Kilnusis erelis | |
---|---|
Kilnusis erelis (Circus aeruginosus), patelė | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Vanaginiai paukščiai Accipitriformes |
Šeima | Vanaginiai Accipitridae |
Gentis | Tikrieji ereliai Aquila |
Rūšis | Kilnusis erelis Aquila chrysaetos Linnaeus, 1758 |
|
KILNUSIS ERELIS (Aquila chrysaetos), vanaginių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje labai reta, perinti, žiemojimo metu aptikta rūšis.
Biologija
Sudaro pastovias poras. Tame pačiame lizde gali prėti daugelį metų iš eilės. Perėjimo sezonas prasideda gana anksti: kovo mėn. pradžioje (tuoktuviniai skrydžiai, senų lizdų tvarkymas, naujų krovimas). Lizdai kraunami dideliuose medžiuose (pušyse,ąžuoluose, drebulėse), kartais užima jūrinių erelių ar erelių žuvininkų lizdus. Lizdai masyvūs, sukrauti iš stambių šakų medžių lajos viršutinėje dalyje, 15-20 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Netoli pagrindinio lizdo būna 1-3 atsarginiai lizdai. Kovo mėn. viduryje patelė padeda 1-3 (dažniausiai - 2) balsvus išmargintus rusvomis ir pilkomis dėmelėmis kiaušinius. Kiaušinius peri apie 44 paras. Jaunikliai lizdą palieka būdami 63-70 dienų amžiaus.
Minta stambesniais paukščiais bei vidutinio dydžio žinduoliais (kiškiais, stirnų jaunikliais ir pan.). Rečiau gaudo pelinius graužikus. Žiemą papildomai maitinasi dvėseliena.
Biotopai
Perėjimo metu įsikuria didelių miškų masyvuose, kuriuose plyti dideli pelkynai, yra medžioklei tinkamų atvirų vietų: laukymių, pievų, kirtaviečių. Įsikuria tik brandžiuose miško sklypuose. Migracijų metu aptinkamas miškingoje teritorijoje, ilgai būti atviroje vengia.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje nebeperinti rūšis. Mažeikių rajone labai reta rūšis. Per paskutiniuosius 20 metų stebėtas tik 1 kartą.
Radimvietės
Stebėtas žiemos metu lesantis negyvo arklio dvėselieną Ašvėnų kaimo apylinkėse.
Apsauga
Raudonoji knyga (0 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.