Julijonas Kasperavičius
KASPERAVIČIUS JULIJONAS IPOLITAS (g. 1865 m. Viekšniuose - m. 1933-10-1818 Kretingoje), kunigas, publicistas, religinių raštų rengėjas, knygnešys.
Mokėsi Kretingoje, Jelgavoje ir Varniuose. 1892 m. baigė Saratovo kunigų seminariją. Kunigavo Saratove. 1897 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas vikaru į Kupiškį. Kupiškyje dirbo drauge su kun. Felicijonu Leliu, iš kurio gaudavo lietuviškos spaudos. Padėjo F.Leliui organizuoti lietuviškus vaidinimus, platinti lietuvišką spaudą. Šeštadieniais ir sekmadieniais abu važiuodavo į kaimus. Susirinkusius į didesnį ūkį žmones padalydavo į dvi grupes: F.Lelis jaunesniuosius mokydavo skaityti, rašyti, aritmetikos, o su vyresniaisiais J.Kasperavičius kalbėdavosi apie ūkio reikalus. Klebonas J.Laukavičius jau buvo senas ir nepatenkintas, kad jaunieji vikarai sekmadieniais palieka jį vieną bažnyčioje, pasiskundė vyskupui. Po metų J. Kasperavičius iškeltas į Kelmę, vėliau į Upytę (Panevėžio r.). Kunigaudamas Upytėje 1902 m. išvertė ir išspausdino Tilžėje savo lėšomis gegužinių maldų knygelę A.Mudzarelio Naująjį mojinį vainikėlį (15 000 egz.), kurią platinti padėjo ir jo sesuo Bronė Knabikaitė-Zabulionienė. Knygą dalydavo veltui. Pats už išleidimą sumokėjo 300 rb. Po spaudos draudimo panaikinimo bendradarbiavo Vilniaus žiniose, Šaltinyje, Draugijoje, Viltyje. Kunigavo Palangoje, Rietave. 1926 m. įstojo į pranciškonų vienuolyną, gyveno Kaune. Paskutinius gyvenimo metus praleido Kretingoje.
Šaltiniai
- Knygnešys. - T. 2.
- Lietuvių enciklopedija. - Boston. - T. 11.
- Prėskienis B. Šiaulių krašto literatūros panorama. – Šiauliai, 2003.