Karklinė nendrinukė

Karklinė nendrinukė
Nuotraukos laikinai nėra
Karklinė nendrinukė (Acrocephalus palustris)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Devynbalsiniai Sylviidae
Gentis	Nendrinukės Acrocephalus
Rūšis	Karklinė nendrinukė Acrocephalus palustris Linnaeus, 1758

KARKLINĖ NENDRINUKĖ (Acrocephalus palustris), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda gegužės antroje pusėje. Patinų giesmėje galima išgirsti 30 – 40 paukščių rūšių giesmių fragmentus. Lizdus suka tarp aukštaūgių žolių stiebų (ypač dilgėlių), karklų krūmuose. Jį krauna abu porelės nariai 3 – 7 dienas iš sausų žolių stiebelių ir lapelių. Gūžtą retkarčiais išpina arklio ašutais. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 7 baltus ar žalsvai baltus su pilkomis ir rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė padėjusi paskutinį kiaušinį 11 –13 parų. Retkarčiais perinčią patelę pavaduoja patinas. Jauniklius maitina abu tėvai apie 12 dienų. Minta vabalais, drugiais, jų vikšrais, ilgakojais uodais, vorais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu aptinkama drėgnose, apaugusiose karklais, dilgėlėmis upių slėniuose, pievose, kirtavietėse, jaunuolynuose. Mėgsta apleistus sodus ir parkus su vešlia žoline danga, dilgėlėmis, erškėčiais, varnalėšomis. Paplitimas ir gausumas Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 100000 - 150000 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 2500 – 3000 porų.

Radimvietės

Peri beveik visų didesnių vandens telkinių pakraščiuose, krūmingose pievose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.