Karklažvirblis

Karklažvirblis
Karklažvirblis (Passer montanus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Žvirbliniai Passeridae
Gentis	Žvirbliai Passer
Rūšis	Karklažvirblis Passer montanus (Linnaeus, 1758)

KARKLAŽVIRBLIS (Passer montanus), žvirblinių (Passeridae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.

Išvaizda

Nuo naminių žvirblių skiriasi rudu viršugalviu ir juoda dėmele baltuose skruostuose (jaunikliai šios dėmelės neturi). Patinų ir patelių išvaizda labai panaši, ir juos skirti nėra lengva.

Biologija

Tuoktuvės vyksta gana anksti – vasario mėn. Lizdus krauna uoksuose, inkiluose, baltųjų gandrų lizduose, rečiau – pastatų plyšiuose. Lizdą suka abu porelės nariai iš sausų žolių stiebelių, plaušų, gūžtą gausiai iškloja plunksnomis, pūkais, vilna, vata. Balandžio – gegužės mėn. patelė padeda 4–6 balsvai žalsvus ar pilkšvus kiaušinius, išmargintus rusvomis dėmelėmis ir taškeliais. Peri abu porelės nariai 13–14 parų. Jaunikliai gūžtą palieka būdami 16–17 dienų amžiaus. Juos tėvai papildomai globoja 6 – 8 dienas. Per vasarą išveda 1–2 jauniklių vadas.

Minta įvairiais vabzdžiais, augalų sėklomis, žaliosiomis dalimis, uogomis.

Biotopai

Apsigyvena kaimo vietovėje, vienkiemiuose, miestų pakraščiuose. Mėgsta želdinius, kur yra senų, drevėtų, su uoksais, iškeltais inkilais medžių. Vengia didesnių miestų gyvenamųjų kvartalų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 200000 - 300000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 5500 – 6000 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra visuose miesteliuose, kaimuose, sodų bendrijose, Mažeikių mieste.