Karetaitė
Karetaitė | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Karetaitė (Troglodytes troglodytes) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
Šeima | Karetaitiniai Troglodytidae |
Gentis | Karetaitės Troglodytes |
Rūšis | Karetaitė Troglodytes troglodytes |
|
KARETAITĖ (Troglodytes troglodytes), karetaitinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio pradžioje. Pasirinktoje lizdinėje teritorijoje patinas krauna 3 – 5 lizdus (kartais iki 10). Jie aptinkami tarp medžių šaknų, vėjovartose, šakų krūvose, nuvirtusių medžių lajose, drevėse, kamienų išsišakojimuose, tarp nusvirusių eglės šakų ar ant žemės, upelio šlaite. Lizdas gana gerai užmaskuotas, rutulio formos su šonine anga, susuktas iš žalių samanų, sausų eglių šakelių, sausų šiaudelių, medžių, paparčių lapų. Paprastai susiporuoja lizdų krovimo metu. Tada patelė pasirenka vieną iš sukrautų lizdų, jį kiek patvarko, gūžtą iškloja augaliniais pūkais ir plunksnomis. Balandžio pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 8 baltus su retomis rudomis dėmėmis kiaušinius. Peri nuo trečio padėto kiaušinio 14 – 15 parų. Jauniklius daugiausiai maitina patelė, patinas tuo tarpu daug gieda ir aktyviai saugo lizdo teritoriją. Gūžtą jaunikliai palieka būdami 15 – 16 dienų amžiaus. Gyventi savarankiškai jie pradeda būdami apie 25 dienų amžiaus. Per vasarą išveda 2 jauniklių vadas.
Minta vorais, vikšrais, smulkiomis vabalų lervomis, šimtakojais, moliuskais, sliekais. Sulesa nedaug įvairių uogų.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena drėgnuose lapuotynuose, mišriuose eglynuose su tankiu pomiškiu, išvartomis. Mėgsta medynais apaugusius upių, upelių, griovių šlaitus.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 100000 - 250000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, miškingose vietose paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 5000 – 8000 porų.
Radimvietės
Peri visuose rajono miškuose, parkuose, upių, ežerų, tvenkinių pakrančių želdiniuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.