Kalnėnai
Kalnėnai | |||
| |||
Informacija | |||
Seniūnija: | Mažeikių apylinkės seniūnija | ||
---|---|---|---|
Gyventojai: | 868 (2001 m.) |
KALNĖNAI, kaimas Mažeikių apylinkės ir Reivyčių seniūnijose, abipus kelio į Skuodą. Pietiniu pakraščiu teka Venta, vakaruose ribojasi su Troškučių k, šiaurinėje dalyje yra geležinkelis. Dalis teritorijos užstatyta Mažeikių miesto gyvenamuoju rajonu, kuris vadinamas Kalnėnais. Prie Ventos ir bevardžio upelio įrengti Mažeikių miesto kanalizacijos valymo įrengimai (plotas 8,7 ha).
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 205 gyv., 1923 m. - 96 ūkiai, 517 gyv., 2001 m. - 868 gyv. (441 vyr., 427 mot.).
- 1902-05-18 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Feliksas Sneigis.
Istorinės žinios
Kalnėnų kaimas paminėtas 1605 m. Tirkšlių valdos inventoriuje[1]. 1721-08-07 Tirkšlių miestelio ir valsčiaus inventoriuje surašyti Kalnėnų kaimo valstiečiai, jų prievolės, žemės ribos[2]. Kaimas minimas ir 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 5 kiemai (dūmai) [3]. Lit. šaltiniuose minimi ir 1770 m. [4].
Tarpukaryje 2-3 metus buvo rusų mokykla. Joje mokytoju dirbu Dmitrijus Gomulickis[5].
Kapinės
Kaime yra 4 kapinaitės. Kalnėnų kaimo I-II-osios kapinės, vadinamos Dainiaus Bulviarūsiais, yra 1,3 km į pietvakarius nuo Kalnėnų gyv. rajono. Kapinių paviršius banguotas, su nuolydžiu į pietus. Kapinių teritorija apaugusi mišku. Aplinkui kapinaites - miškas. Plotas 0,07 ha, perimetras 106 m. Šios kapinės anksčiau buvo įtrauktos į archeologinių paminklų sąrašą (AV-657, AV-658)[6]. Istorijos ir kultūros paminklų bei laidojimo žymių nėra. Pasakojama, kad seniau čia buvo randama žmonių kaulų [7].
Kalnėnų senkapiai (tretieji), vadinami Balsio kapeliais, yra 0,9 km į pietvakarius nuo Kalnėnų gyvenvietės ir 2,5 km į pietryčius nuo tilto per Ventos upę ir Mažeikių-Skuodo kelio. Senkapių paviršius banguotas su nuolydžių į pietus. Iš vakarų į rytus pro senkapius praeina lauko kelias. Dalis pietuose ir vakaruose senkapių ribojasis su kiemu, kita dalis pietuose ribojasi su mišku, o iš kitų pusių - su ariama žeme. Plotas 0,66 ha, perimetras 407 m. Istorijos ir kultūros paminklų bei laidojimo žymių nėra. Yra vienas betoninis kryžius su data 1968 m. Įrašyti į archeologijos paminklų sąrašą (AV-659)[8]. Buvo rasta žmonių kaulų, įvairių žalvarinių ir geležinių dirbinių [9].
Kalnėnų senkapiai (ketvirtieji), vadinami Rimkaus kapeliais, buvo vadinami Milžinkapiais, yra 1,3 km į pietvakarius nuo Kalnėnų gyv. rajono ir 2,0 km į pietryčius nuo tilto per Ventos upę ir Mažeikių-Skuodo kelio. Pietinė senkapių dalis apaugusi mišku, šiaurinė dalis yra ariamoje žemėje. Iš vakarų į rytus pro senkapių teritoriją praeina lauko kelias. Dalis vakaruose, pietuose ir rytuose senakpių ribojasi si mišku, o iš kitų pusių - su ariama žeme. Istorijos ir kultūros paminklų nėra. Yra vienas medinis kryžius (past. 1927). Plotas 1,0 ha, perimetras 442 m. Įrašyti į archeologijos paminklų sąrašą (AV-660)[10]. Minima, kad 1927 m. kasant kryžiui duobę buvo rasta žalvarinis žiedas, 3 geležiniai durklai, o šalia ariant žemę randama pelenų, anglių, įvairių senų monetų ir smulkių kaulų likučių [11].
Etimologija
Kalnėnai - žodžio kalnas priesaginė daugiskaitinė forma.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Kalnėnų kaimo vietovardžiai užrašyti apie 1972 m.
- Apžadinga - buv. koplytstulpio vieta Kalnėnų kaime, pievoje prie Ventos. Žmones sergantys įvairiomis ligomis arba kai norėdavo susituokti eidavo ten melstis. Koplystulpis neišlikęs.
- Balasna - dauba ir krūmai prie Gailiaus sodybos. Plotas apie 2 ha. Krūmai iškirsti. 1935 m. užrašyme minima, kad tai senos žvyrduobės, prižėlusios alksnių, berželių ir žolių ir vietomis laikosi vanduo. Yra prie Ožnugario kalnelio, 200 m nuo Ventos. Sekmadieniais čia vaidenasi (Valerija Virkutienė, [12].
- Balastra - klampi pelkė, apaugusi ajerais ir įvairiomis smilgomis Balsio krūmuose, prie senkapių. Plotas 2 ha.
- Balsio senkapiai yra Kalnėnų kaime, prie Balsio sodybos (žr. Kapinės).
- Birželė - beržynas Kalnėnų kaime, prie Ventos upes. Auga beržai. Plotas 15-2O ha.
- Brasta - sekluma Kalnėnų kaime, prie upelio.
- Dubupis - upelis už kolektyvinio sodo, einant pavenčiais. Jis vingiuoja po medžiais apaugusias pievas, dugnas akmenuotas. Ilgis 1,5 km.
- Duburupis - upelis Kalnėnų kaime, prie Stonkaus sodybos. Siauras, vietomis vingiuotas. Ilgis 2 km. Iškastas kanalas.
- Gojai - žemės plotas Ventos upės pakranteje, prie vingio. Seniau buvo vad. „Šventoji biržė". Senieji ąžuolai yra iškirsti. Apaugęs medžiais ir krūmais. Plotas 3O ha.
- Juodupis - upelis Kalnėnu k., prie Valto sodybos. Teka lygia vaga. Seniau buvo vadinams Ašva. Ilgis 2 km.
- Lapurvė - kalnelis prie Ventos. Plotas 1 ha. Auga medžiai, yra lapių, barsukų urvų.
- Lieknelis - miškelis Kalnėnų k., prie Ventos upes. Auga įvairūs lapuočių medžiai. Plotas 5 ha.
- Linkė - šlapia pieva virtusi durpynu, už Petroškos sodybos, tarp Kalnėnų ir Troškučių k. Plotas 1O ha.
- Ožio nugara - kalniukas ties Balsio senkapiais. Ant kalniuko auga beržynas.
- Pavenčių keliukas - eina Kalnėnų k., pavenčiais, per pievas apaugusias krūmais. Ilgis 2 km.
- Petroškos pušynas - yra Kalnėnų kaime, už Petroškos sodybos. Auga pušys. Plotas 7 ha.
- Pylimas - buvęs geležinkelis Kalnėnų kaime, Petroškos kieme. 1902-1903 m. pro Petrošką ėjo geležinkelis į Mažeikius. Nuo 1915 m. toje vietoje yra Petroškos kūdra. Dydis 30 m.
- Redeckiškė - krūmynas prie Rimkaus miškelio. Tai tankiai suaugę krūmai. Plotas 4 ha.
- Rūdynas - durpynas Kalnėnų k., prie Ventos. Plotas 1O-15 ha.
- Rudupis - upelis Kalnėnų kaime, Vuožnugario pakalneje. Labai vingiuotas. Ilgis 2,5 km.
- Šv. Jono koplyčia
- Tranynas - eglynėlis prie Jocienės sodybos. Plotas 1 ha.
- Uodega - šienaujama pieva prie Ventos. Plotas 2O-25 ha.
- Užgriaužis - upelis Kalnėnų kaime, prie Punio buv. sodybos. Vingiuoja tarp kalnelių, kranatai apaugę ažolais. Ilgis 3 km.
- Užgriaužos - loma prie buvusios Punio sodybos. Plotas 3 ha. Lomoje yra pieva.
- Valto kalnas, dar kitaip vadinamas Valto rubežis, yra Kalnėnų k., prie Ventos. Apaugęs krūmais, stačiais šlaitais. Plotas 0,5 ha.
- Žvyrduobės
Šaltiniai
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 78.
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 159 - 160.
- ↑ Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 816
- ↑ Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 323
- ↑ Muturas A. Labas, mes jūsų kaimynai // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 19. - Nr. 82. - P. 9.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 258
- ↑ VAK: B. 27. - P. 273
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 259
- ↑ VAK: B. 27. - P. 281
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 259
- ↑ VAK: B. 27. - P. 291.
- ↑ VAK: B. 27. - P. 272
Nuorodos
- Vikipedija, Kalnėnai