Juoduogis šeivamedis
| Juoduogis šeivamedis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Karšuliečiai Dipsacales |
| Šeima | Ūksmininiai Adoxaceae |
| Gentis | Šeivamedis Sambucus |
| Rūšis | Juoduogis šeivamedis Sambucus nigra L. |
|
| |
JUODUOGIS ŠEIVAMEDIS (Sambucus nigra), ūksmininių (Adoxaceae) šeimos daugiametis žiemą numetantis lapus krūmas arba nedidelis medis.
Aukštis 3-10 m. Šakutės pilkai žalsvos, plikos ar kiek plaukuotos, nusėstos didelėmis tamsiomis karputėmis. Lapai plunksniški, sudaryti iš 5-7 trumpakočių lapelių. Lapeliai kiaušiniški, ištęsti, 4-12 cm ilgio ir 1,5-6 cm pločio, aštriai pjūkliški, sutrinti nemaloniai kvepia. Žiedai susitelkę tankiuose skėtiškuose žiedynuose. Žiedai žydėjimo metu statūs, vėliau nusvirę, gelsvai balti arba balti, maloniai kvepia. Žydi birželį-liepą, vaisiai subręsta rugpjūtį-rugsėjį. Vaisiai - apvalūs, juodai violetiniu minkštimu, tamsiai raudonomis sultimis. Dauginasi sėklų ir šaknų atžalomis. Auginti parenkamos drėgnos, derlingos dirvos. Augalai gerai auga ir paunksmėje.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Žiedynai skinami žydėjimo metu gegužę-birželį, vaisiai - rugpjūtį-rugsėjį. Šeivamedžių žiedynai skinami visiškai išsiskleidę, be žiedkočių. Džiovinami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Vaisiai - iš pradžių apvytinami, po to baigiami džiovinti džiovykloje. Šeivamedžių žieduose kaupiasi eterinis aliejus, flavonoidai, kavos ir ferulo rūgštys, vitaminas C; vaisiuose - raugai, glikozidai, sacharidai, eterinis aliejus. Vaistai iš šeivamedžių žiedynų didina organizmo atsparumą, skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą, gydo uždegimus; turi raminamąjį, atsikosėjimą lengvinantį poveikį ir vartojami sergant bronchitu, laringitu, gripu, inkstų, šlapimo pūslės ligomis, reumatu, podarga.
Liaudies medicinoje susmulkinti šeivamedžių lapai, apvirti meduje, vartojami sergant inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais bei užkietėjus viduriams. Piene apvirti lapai dedami ant nudegimų, furunkulų, iššutimų. Džiovintų šeivamedžių vaisių nuoviras geriamas sergant geltlige, jis skatina tulžies ir šlapimo, prakaito išsiskyrimą. Šeivamedžiai - dekoratyvūs augalai, o rudenį nukritę lapai pūdami pagerina dirvožemį; augalų skleidžiamas specifinis kvapas atbaido vabzdžius ir graužikus. Šeivamedžiai Europoje laikomi šventais augalais, jiems priskiriamos magiškos galios, apie juos kuriamos legendos.
Etimologija
Juodasis šeivamedis dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auginama sodybose, parkuose, pasitaiko sulaukėjusių. Šaltomis žiemomis apšąla šakutės, tačiau krūmai greitai atželia.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.