Juodoji zylė
Juodoji zylė | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Juodoji zylė (Parus ater) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
Šeima | Zyliniai Paridae |
Gentis | Zylės Parus |
Rūšis | Juodoji zylė Parus ater Linnaeus, 1758 |
|
JUODOJI ZYLĖ (Parus ater), zylinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.
Biologija
Perimvietėse pasirodo ir čiulbėti pradeda kovo mėn. Peri eglių, beržų, juodalksnių, pušų, drebulių išpuvusiuose plyšiuose, apleistuose kitų paukščių uoksuose, inkiluose. Lizdą krauna patelė iš samanų, šerių, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, kartais – pūkais, voratinkliais. Balandžio antroje pusėje – birželio mėn. patelė padeda 6 – 12 baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri patelė padėjusi priešpaskutinį ar paskutinį kiaušinį 13 – 14 parų. Lizdą jaunikliai palieka būdami 17 – 18 dienų amžiaus. Juos papildomai tėvai globoja 8-10 dienų. Per vasarą dalis porų išveda po dvi jauniklių vadas.
Minta įvairiais smulkiais vabzdžiais, jų lervomis, vikšrais, kokonais. Lesa eglių ir pušų sėklas.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu dažniausiai apsigyvena brandžiuose tamsiuose eglynuose. Rečiau įsikuria pušynuose, drebulynuose, beržynuose, juodalksnynuose su eglės priemaiša. Negyvena jaunuolynuose, žmogaus kaimynystėje.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 30000 - 80000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1000 – 1200 porų.
Radimvietės
Peri visuose miškuose, daugelyje spygliuočių miškelių.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.