Juodoji drignė
Juodoji drignė | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Juodoji drignė (Hyoscyamus niger) | |
Sistematika | |
Karalystė | Augalai Plantae |
Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
Eilė | Bulviečiaii Solanales |
Šeima | Bulviniai Solanaceae |
Gentis | Drignė Hyoscyamus |
Rūšis | Juodoji drignė Hyoscyamus niger L. |
|
JUODOJI DRIGNĖ (Hyoscyamus niger), bulvinių (Solanaceae) šeimos dvimetis, nemalonaus kvapo žolinis augalas.
Aukštis 20-100 cm. Šaknis stora, šakota. Stiebas stačias, storas, dažnai šakotas. Apatiniai lapai dideli, kotuoti, ties stiebo pamatu sudaro skrotelę, kuri augalui žydint apmiršta. Stiebai ir lapai apaugę lipniais liaukiniais plaukeliais. Iš lapų pažastų ir stiebo viršūnėje išauga nešvariai gelsvos spalvos žiedai, išraizgyti tamsiomis violetinėmis gyslutėmis. Žydi birželio-rugsėjo mėn. Vaisius - dvilizdė dėžutė. Sėklos tamsiai rudos, apvalios.
Savybės ir panaudojimas
Vaistai - drignės lapai. Jie skinami žydint. Augalas labai nuodingas, tad rinkti žaliavą reikia su pirštinėmis ir apsauginiais akiniais. kad neapsinuodytų vaikai, dažnai jų lankomose vietose augančias drignes reikia sunaikinti. Žaliava džiovinama palėpėje, ant audinio ar popieriaus paskleidus plonu sluoksniu, retkarčiais pavartant. reikia džiovinti skubiai, nes žaliava greitai juoduoja. Išdžiūvę lapai esti pilkai žali su ryškiomis gyslomis. Kvapas svaiginantis, nemalonus. Žaliavos ragauti jokiu būdu negalima.
Drignė turi stipriai veikiančių alkaloidų, todėl ja gydomasi nuo senų laikų. Vaistams drignė vartojama ribotai. Iš drignės ir durnaropės lapų gaminamas antiasminis mišinys - astmatinas. Tačiau jį reikia vartoti atsargiai, pasitarus su gydytojais. Drignės alkaloidai, kurių ypač gausu sėklose, veikia psichiką, o didelės jų dozės paralyžiuoja kvėpavimo centrą.
Paplitimas Mažeikių rajone
Juodoji drignė auga šiukšlynuose, dykvietėse, panamėse, pakelėse, upių pakrantėse, tačiau apyretė.