Juodagalvė sniegena
| Juodagalvė sniegena | |
|---|---|
 | |
| Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula), patinas | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
| Šeima | Kikiliniai Fringillidae |
| Gentis | Pyrrhula Pyrrhula |
| Rūšis | Juodagalvė sniegena Pyrrhula pyrrhula (Linnaeus, 1758) |
|
| |
JUODAGALVĖ SNIEGENA (Pyrrhula pyrrhula), kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.
Biologija
Lizdavietėse pasirodo vasario – kovo mėn. Lizdus daugiausiai krauna eglėse ant šoninių šakų galo ar prie kamieno 1,5 – 15 m aukštyje. Lizdai susukami per 3 – 7 dienas iš smulkių medžių šakelių, sausų žolinių augalų stiebelių, lapelių, samanų, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, paukščių plunksnomis. Balandžio antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 7 blyškiai melsvus ar žalsvai melsvus su rudomis ir juodomis dėmelėmis kiaušinius. Antrosios dėtys būna gausesnės, iš 6 – 7 kiaušinių. Taip yra todėl, kad vasarai įpusėjus dauguma augalų subrandina sėklas – pagrindinį sniegenų lesalą. Peri patelė 13 – 14 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami apie 14 dienų amžiaus. Juos maitina abu porelės nariai. Per vasarą išveda dvi jauniklių vadas.
Minta įvairių augalų vegetatyvinėmis dalimis, sėklomis, sulesa nedaug vabzdžių, jų lervų.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu dažniausiai apsigyvena įvairaus dydžio mišriuose su egle miškuose, eglių –pušų medelynuose, rečiau – grynuose pušynuose.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 30000 - 50000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 700 – 800 porų.
Radimvietės
Peri beveik visuose didesniuose rajono mišriuose ir spygliuočių miškuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.