Jonaičių miškas
JONAIČIŲ MIŠKAS
Istorija
2013-09-21 Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus bei Mažeikių šaulių kuopos iniciatyva Jonaičių miške buvo pašventintas pastatytas paminklas penkiems Alkos rinktinės partizanams: 1946-04-13 Tirkšlių miestelyje žuvusiems broliams Bonifacui ir Marcijonui Barauskams, 1947-01-06 Žibikų kaime žuvusiam Antanui Mileikai (g. 1904 Paventės k.) ir 1951-03-15 Jonaičių miške žuvusiems Augustinui Gerulskiui-Bičiuliui bei Kostui Girdvainiui-Tiesai. Paminklą pašventino Viekšnių parapijos kunigas Romualdas Žulpa[1], [2].
Paventės kaimo neturtingas gyventojas Antanas Lileika-Mileika gimė 1904 m. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai vengdamas NKVD persekiojimų 1945 metais pasitraukė į mišką. Manoma, kad galėjo dalyvauti kautynėse su saugumiečiais Kundroto dvarelyje, Meškelių kaime. Vėliau turėjo įsirengęs bunkerį Ramoniškių pamiškėje. Aplankydavo savo kaimynus. 1947 m. sausio 16 d. jo apsilankymas pas Paventės kaimogyventoją Rušiną buvo lemtingas – šeimininko sūnus, nubėgęs į Viekšnius, pranešė stribams.
Lileika pamatęs, kad namas supamas, pradėjo sėkmingai trauktis miško link ir tik pačioje pamiškėje buvo nukautas. Žuvusiojo kūnas buvo numestas ant grindinio Viekšnių mieste. Vėliau ūkininkas Elekšis pavarytas rogėmis nuvežti Lileikos kūną į Ventos upės pakriaušį ir ten užkasti. Po to prigrasintas niekam apie tai nepasakoti. Statant naują tiltą per Ventą ir platinant kelią sovietmečiu iš po ekskavatoriaus kaušo pabirusius žmonių kaulus surinko kapinių sargė ir palaidojo senosiose Viekšnių kapinėse.“
Apie brolius Barauskus taip pat surinkta informacija: „Veiklūs Tirkšlių miestelio gyventojai broliai Bonifacas ir Marcijonas Barauskai, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, pajutę NKVD grėsmę įsirengė bunkerį buvusio Tirkšlių viršaičio Juozapavičiaus tvarte. Jų pamotė nešė jiems valgyti. Negerai akiai tai pastebėjus buvo pranešta stribams. 1946 m. balandžio 13 dieną stribai paėmė juos gyvus ir vesdamiesi liepė jiems bėgti. Bebėgančius vieną po kito nušovė. Savo raporte vyresnybei pranešė, kad suimtieji priešinosi jiems suimant ir buvo nušauti, bandant bėgti. Brolių Barauskų kūnai buvo susodinti ir pririšti virvėmis miestelio aikštėje prie stulpų, prie kurių ūkininkai rišdavo arklius atvažiavę į miestelį. Po kelių dienų nukautųjų kūnus slapčia užkasė Tirkšlių miestelio žvyrduobėje, prie dabartinės girininkijos. Žuvusiųjų šeimos, išskyrus tėvą ir pamotę, buvo ištremtos į Sibirą. Atgimimo metais Marcijono sūnus Vladas Barauskas ir Marcijono žmonos sesuo Stefanija Rybelkienė palaidojo žuvusius Tirkšlių kapinėse. Jų užkasimo vietoje liko koplytėlė, žyminti, jog čia pusšimtį metų išgulėjo Lietuvos partizanai.“
1948 metais Mažeikių MGB užvedė bylą „Bičiuliai“ ir pradėjo persekioti Augustino Gerulskio-Bičiulio 6 partizanų būrį. Apie šios bylos baigtį liudija dokumentai: „Vyrai buvo įsirengę bunkerį Žemalės kaime, pas Klemenienę, kurios vyras buvo išvežtas į lagerį. Vėliau vyrai persikėlė į Virkutienės vienkiemį Jonaičių kaime. 1951 m. kovo 15 dieną agentui, slapyvardžiu „Ūdra“, išdavus sodyba buvo apsupta. Keturi joje buvę partizanai atsišaudydami traukėsi. Partizanas Bieliauskas-Jūra peršauta ranka kartu su Bieliauskiene sėkmingai pasitraukė Pievėnų link, į Meškos kojos mišką. Vėliau jis įsirengė bunkerį pas Kupliauską Spurganų kaime, ant Viešetės upelio kranto. Būrio vadas A. Gerulskis ir partizanas K. Girdvainis-Tiesa traukėsi per Jonaičių pušyną ir pateko į ant kelio išsidėsčiusią pasalą. A. Girdvainis žuvo netoli nuo prie kelio stovinčios koplytėlės. Jo kūną į ant kelio laukiantį sunkvežimį stribai atvilko už kojų. Būrio vadui A. Gerulskiui pavyko perbėgti kelią, bet už pusės kilometro buvo nušautas. Letenių kaimo gyventojas Valerijonas Giedra buvo pavarytas su rogėmis atvežti nukautą A. Gerulskį prie sunkvežimio. Jis vilkėjo lietuvišką kario uniformą, pusė jo veido buvo apnešta paraku. Abu žuvusieji sunkvežimiu nuvežti nežinoma kryptimi.“
Šaltiniai