Jerubė

Jerubė
Jerubė (Bonasa bonasia)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Vištiniai paukščiai Galliformes
Šeima	Tetervininiai Tetraonidae
Gentis	Jerubės Bonasa
Rūšis	Jerubė Bonasa bonasia (Linnaeus, 1758)

JERUBĖ (Bonasa bonasia), tetervininių šeimos vištinis paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Lizdą krauna ant žemės prie medžio kamieno, šalia vėjovartos ar po krūmais. Gerai paslėptą lizdą iškloja smulkiomis žolelėmis ir lapais. Balandžio pabaigoje – gegužės viduryje patelė padeda 6 –14 rusvai gelsvus išmargintus rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė 22 – 27 paras. Perintis paukštis labai drąsus – kartais jį galima net ranka paliesti. Patinas visada laikosi netoli lizdo. Dažniausiai birželio mėnesį išsiritę jaunikliai, misdami daugiausiai vabzdžiais ir jų lervomis, tėvų dydį pasiekia po mėnesio.

Suaugusios jerubės daugiau sulesa įvairaus augalinio maisto nei vabzdžių.

Biotopai

Gyvena mišriuose miškuose. Mėgsta užmirkusius su vėjovartomis eglynus su beržų, alksnių, lazdynų priemaiša. Pasirenka tankiu pomiškiu, paparčiais, mėlynėmis ar kitais uogakrūmiais apaugusias vietas.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 10000 - 20000 perinčių porų. Mažeikių rajone nedažna, tolygiai paplitusi rūšis. Peri beveik visuose miškuose (išskyrus sausus pušynus). Kasmet rajone peri 100 – 150 porų.

Radimvietės

Dažniausiai aptinkama Purvių, Mažeikių, Felisbergo, Maigų, Karaliaučiaus, Dautarų miškuose, Sedos girioje. Aptikta ne tik didesniuose miškuose, bet ir kai kuriuose mažuose, bevardžiuose miškeliuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.