Jautakių piliakalnis
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
JAUTAKIŲ PILIAKALNIS (A775 K), vad. Pilale, yra Tirkšlių seniūnijoje, Jautakių k., Ventos kair. krante, prie santkos su Gilupiu. Tai aukštumos iškyšulys, kuris beveik lygiagretus Ventos upei. Apie 1930 m. aukščiausioje jos vietoje buvęs kūgio formos sampilas, vadinamas Pilies kalnu. Greičiausiai čia yra buvęs piliakalnio pylimas, kurį nuplovė Venta. Šio iškyšulio pietinį galą ir vakarinį šoną juosia Gilupio slėnis, iš rytų - Venta. Šiaurinis galas jungiasi su gretima aukštuma, tarp jų nėra griovio ir pylimo.
Piliakalnio aikštelė trikampio formos, ilgis šiaurės-pietų kryptimi 60 m, plotis šiaurinaime gale 33, pietiniame gale - 6-7 m. Ji laipsniškai nuolaidėja pietų kryptimi, ir aukščio skirtumas aikštelės šiauriniame ir pietiniame galuose siekia 6 m.
Nuo piliakalnio į šiaurę esančioje aukštumoje yra gyvenvietė. Gyvenvietės pėdsakai pastebimi apie 1,5 ha stačiakampiame plote. Jos ilgis šiaurės pietų kryptimi 160 m, plotis šiaurės gale - 65 m. Gyvenvietės vakarų ir pietvakarių kraštas laipsniškai nuolaidėja vakaru pietvakarių kryptimi ir pereina į bavardžio upelio slėnį.
Remdamiesi kasinėjimų medžiaga, galime teigti, kad Jautakių gyvenvietėje žmonės apsigyveno pirmaisiais m.e. amžiais. Gyventa joje visą I m.e. tūkstantm. ir II tūkstantm. pradžioje.
Jautakių piliakalnis su gyvenviete 1997-12-31 įraštyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą.
Tyrinėjimai
Jautakių piliakalnį pirmą kartą mini 1899 m. F.Pokrovskis savo rūsų kalba išlėistoje knygoje „Kauno gubernijos archeologinis žemėlapis" (p. 81). Vėliau jį 1928 m. nurodo P. Tarasenka, 1934 m. - Mažeikių kraštotyrininkas St.Ličkūnas ir vėlesni autoriai. St.Ličkūno duomenimis, piliakalnis buvo apie 15 m aukščio, 70 m pločio. Upės potvynių vanduo pusę piliakalnio nugriovė. Čia ir dabar randama akmeninių grindinių. Griūvant kalnui, žmonės rasdavo pelenų, anglių, apdegusių akmenų, pinigų. Radiniai priskiriami VII-IX a. po Kr. Iš dviejų pusių piliakalnis apsuptas apie 20 m aukščio šlaitais. Labai galimas dalykas, kad tai buvo ir alkakalnis.
1966 m. žvalgė Istorijos institutas, 1970 m. - Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba. 1975 m. Jautakių piliakalnį ir gyvenvietę tyrinėjo Lietuvos MA Istorijos institutas. Buvo iškasti 2 plotai 80 kv.m piliakalnio aikštelės pietinėje dalyje. Čia rastas 0,3-1 m kultūrinis sluoksnis. Aptiktos stulpavietės, lipdyta bei žiesta keramika. Piliakalnio pietinėje papėdėje buvo tiriamos 3 perkasos, kurių bendras plotas - 156 kv.m. Čia buvo aptikti 3 gynybiniai grioviai, turėjæ po 3 m pločio ir iki 1,5 m gylio. Gyvenvietėje tyrinėjimai vykdyti aikštelės pietinės dalies vakariname krašte ir šiaurinės dalies šiaurrytinėje dalyje. Iš viso ištirtos 36 perkasos, kurių bendras plotas - 646 kv.m.
Gyvenvietės kultūrinio sluoksnio storis siekia 0,2-0,8 m . Tik 0,2 m storio kultūrinis sluoksnis pastebėtas jos šiaurinėje dalyje. Kultūrinis sluoksnis labai suardytas žemės įdirbimo metu. Gyvenvietės vakariniame pakraštyje aptikta 17 židinių. Židiniai labai suardyti įdirbant žemę, išlikę tik jų pagrindai, kuriuos sudaro viena ar dvi akmenų eilės (apie 20-30 cm aukščio.). Židinių dydis įvairus - 60x90, 100x120 cm. Jie sukrauti iš įvairyaus kiekio (15-48) ir dydžio (5x10, 10x20 cm) akmenų. Akmenys labai apdegę, perdegę, daugelis net suirę.
Po židinių akmenimis susidaręs gana tamsios žemės sluoksnis, kuriame pastebima daug medžio angliukų, sudegusių kaulų. Matyt, šie židiniai buvo naudojami ilgesnį laiką. Židiniuose, tarp akmenų, aptikta daug medžio anglies, lipdytų lygiu paviršiumi puodų šukių, gyvulių kaulų, dantų. Kai kuriuose židiniuose rasta po geležies gargažæ, kurios, matyt, į židinius pateko atsitiktinai. Palei kai kuriuos židinius pastebėtos tamsios apvalios ar ovalo formos 8-10 cm skersmens, 25-30 cm gylio duobutės. Tikriausiai šie židiniai buvo apsmaigstyti kuoliukais, kurie prilaikė tvorelę-sienelę, apsaugančią židinį nuo vėjų ir lietaus. Aptikta 16 stulpaviečių. Jų skersmuo paviršiuje 40-50 cm, o gylis iki 70-80 cm. Stulpaviečių duobutėse, nuo viršaus iki pat dugno ,rasta akmenų, kurie, matyt, prilaikė stulpus. Tarp akmenų rasta medžio anglies gabalėlių. Tai rodo, kad stulpai sudegæ ar prieš įkasant galėjo būti specialiai apdeginti, kad ne taip greitai pūtų. Tiksliai nusakyti, ką prilaikė šie stulpai, sunku, nes jie išsidėstæ gana įvairiai.Vienoje vietoje stulpavietės sudaro statų kampą. greičiausiai čia būta kažkokio keturkampio statinio. Be to, rasta daug tinko gabalėlių, kuriuose išlikæ sienojų atspaudai. Čia pat pastebima daug medžio anglies gabalėlių. Visa tai rodo, kad čia yra stovėjæs kažkoks stulpinės konstrukcijos pastatas.
0,4 km į vakarus, bevardžio upelio slėnyje, aptikta iš akmenų krauta sienelė, juosianti gyvenvietæ iš vakarų. Ji prasideda gyvenvietės pietinėje dalyje ir tæsiasi apie 42 m, pamažu sukdama į šiaurės rytus. Sienelės viršutinė dalis labai suardyta įdirbant žemæ. Geriau išsilaikæs jos pietinis galas, labiau užneštas žemėmis. Čia išlikæs jos aukštis siekia 20 cm (2 akmenų eilės). Šiaurės rytų kryptimi sienelė, kaip ir visas terenas, laipsniškai kyla ir išeina arčiau paviršiaus, todėl čia ji labai suardyta. Išlikusi tik 1 akmenų eilė, bet ir ji daugelyje vietų suardyta (akmenys išskleisti po visą plotą).
Sienelės plotis - 40-50 cm. Ji krauta iš 10x10, 15x20 cm dydžio akmenų. Akmenis rišančios medžiagos (molio) nerasta. Sienelės viršutinė dalis neišlikusi, neaišku, koks buvo jos aukštis. Vis dėlto reikia manyti, kad sienelė turėjo gynybinæ paskirtį - saugojo gyvenvietæ iš vakarų, šiaurės vakarų, o gal ir iš šiaurės ( šiaurinėje dalyje 1975 m. jos neieškota).
Tyrinėjant Jautakių gyvenvietæ, buvo rasti 24 įvairūs žalvariniai, geležiniai, keramikiniai dirbiniai. Dirbiniai rasti gyvenvietės pietvakarinėje dalyje.
Radiniai
Iki II pasaul. karo nurodoma, kad šalia, ariamame lauke rasta šlako, apdegusio molio, žiestos keramikos. 1975-1976 m. tyrimų metu iš žalvarinių dirbinių paminėtini - smarkiai profiliuota segė, paplatinta priekine dalimi žiedas, pasaginė cilindriniais galais segė, 73,95 g svorio trikampio skersinio pjūvio formos žalvario žaliavos lazdelės dalis, 2 fragmentai grandinėlių, vielos, diržo apkalo fragmentas.
Iš geležinių daiktų rasta - dalgio geležties fragmentas ( 4 cm pločio), 3 peiliai, yla ir 2 fragmentai, cilindinė spyna, skiltuvo ir kalavijo rankenos skersinuko fragmentai. Taip pat rasta geležies gargažių. Tačiau neaišku ar jas skirti prie geležies lydymo atliekų, ar prie kalvės atliekų. rastas ir molinio puodelio (plokščiu dugnu) 7 cm aukščio fragmentas. Aptikta nemaža keramikos. Vyrauja lipdyta lygiu paviršiumi keramika. Žiestos keramikos terasta tik pavienės šukės.
Padavimai
Pasak padavimų, Jautakių piliakalnio rytinėje pusėje, kiek aukštesniame pakilime, stovėjęs aukuras.
Šaltiniai
- Ф.В. Покровский. Археологическая карта Ковенской губернии. - Вильна, 1899. - С. 81.
- P.Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. - K., 1928. - P. 143.
- St.Ličkūnas. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas. - 1934. - Nr. 1. - P. 50.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 145.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1975. - T. II. - P. 72 - 73.
- Jonas Stankus. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais //Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. - V., 1978. - P. 28 - 31.
- B.Kviklys. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. - T. 4. - P. 371.
- Lietuvos piliakalniai. - V., 2004. T. II. - P. 82 - 83.
Nuorodos
- Vikipedija, Jautakių piliakalnis
- Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis, Jautakių piliakalnis
- Išsaugokime piliakalnius, Jautakių piliakalnis