Gudai
| Gudai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Viekšnių seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Koordinatės: | 56° 10' 60" š.pl., 22° 33' 0" r.il. | ||
| Altitudė: | 88 m | ||
| Plotas: | 697,5 ha | ||
| Gyventojai: | 38 (2001 m.) | ||
GUDAI, iš pradžių palivarkas, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Viekšnių.
Vakariniu pakraščiu teka Virvytė. Yra medinis vandens malūnas (past. 1922 m.).
Šiauriniame pakraštyje, netoli Gyvolių piliakalnio rastas 10 - 11 amž. lobis: 12 apyrankės formos sidabrinių grandžių. 1935 m. Gudų kaime, akėjant Kojelio žemę, rasta keletas talerių. Vienas taleris buvo su 1774 m. data.
Gyventojai
1631 m. Gudų k. buvo 12 valakų. 1902 m. Gudų k. buvo 59, o Gudų-Galėnų k. - 25 gyv. Vėliau nurodomi du palivarkai. Gudų (Čebrelių) palivarke 1923 m. buvo 11 ūkių ir 65 gyventojai, o Gudų palivarke – 1 ūkis ir 17 gyventojų. 1959 m. kaime buvo 102 gyventojai, 1996 m. - 23 ūkiai, 50 gyv., 1998 m. - 25 ūkiai, 52 gyv., 2000 m. - 28 ūkiai, 56 gyv., 2001 m. - 38 gyv. (20 vyr., 18 mot.).
Istorinės žinios
1946 m. rugsėjo 30 d. Gudų malūno teritorijoje vyko mūšis, kurio metu Vyčio būrio partizanai (apie 14 karių) nukovė sovietų karius ir milicininkus - F. Pozdniakovą, N. Trupeną (Driupiną?) ir dar du karininkus iš Mažeikių karinio komisariato. Partizanai, apsimetę sovietų milicininkais, mūšio metu padegė daržinę, kurioje slėpėsi priešo kariai. Iš degančios daržinės išbėgę kariai ir buvo nukauti, visiems jiems po mirties buvo peršautos galvos - tiesiai per uniforminių kepurių žvaigždutes - tokius juos ir parvežė į Viekšnius.
Vyčio būrio partizanai buvę drausmingi, drąsūs, plačiai žinomi savo išpuoliais prieš okupantus. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir „Vyčio“ būrio vyrai kovojo prieš kolchozų kūrimą. Jie platino atsišaukimus, perspėdavo kolaborantus, žmones ragino nedalyvauti okupacinės valdžios rinkimuose. Būriui vadovavo Pranas Beleckis – „Malūnininkas".
1949 m. birželio 22 d. Viekšnių valsčiaus Gudų apylinkėje įkurtas „Ventos” kolūkis (pirmininkas Jonas Šiaulys). Vėliau augo kolūkinė gyvenvietė. Pirmieji čia statytis pradėjo Stasys Borusas, Emilija Baniulienė ir Antanas Lengvenis (iš Uogiškių k.).
Etimologija
- Gudai - tautybės gudas daugiskaitinė forma.
Kiti straipsniai
Literatūra
- Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 128 - 133. ISBN 9955-9934-0-5.
Šaltiniai
- Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
- Gudų k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1883 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 904.
- Gudų k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1884 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 907.
- Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 151.
- Gudai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - 1966. - T. 1. - P. 613 - 614.
- Knabikas S. Jų žygdarbių neužmiršime // Vienybė. - 1979. - Vas. 1.
- Laurinavičius J. Kai kūrėsi kolūkiai // Vienybė. - 1980. - Spal. 21.
- Anušauskas A., Kučinskas V. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos 1944 - 1953 m. kovų žemėlapiai. - V., 1991. - P. 10, 63.
- Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai: Paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 210, 233, 304.
- Ruškys V. Varžytinėse parduotas kultūros paminklas // Šiaulių kraštas. - 1995. - Bal. 15. - P. 3.
- Vyšniauskas J. Žemaitijos malūnai // Vienybė. - 1997. - Rugpj. 13, 16, 20
Nuorodos
- Vikipedija, Gudai