Griežės piliakalniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

GRIEŽĖS PILIAKALNIAI, du piliakalniai Židikų seniūnijoje, Griežės k. Abu - respublikinės reikšmės archeologijos paminklai, datuojami I tūkst. - XIII a. 1997-12-31 įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą.

Griežės I piliakalnis (A772 KP)

Griežės I piliakalnis

Pirmasis piliakalnis yra prie Pikelių-Griežės vieškelio, Varduvos deš. krante, šalia buv. malūno užtvankos. Apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais. Iš vakarų, šiaurės ir rytų jį juosia Varduvos slėnis, pietuose nuo aukštumos saugo iškastas 4 m pločio ir 0,5 m gylio griovys ir supiltas pylimas. Šlaitai nuo upės 10-12 m aukščio. Viršuje yra netaisyklinga keturkampė aikštelė, kuri apie 50 m ilgio šiaurės pietų kryptimi ir 40 m pločio pietuose. Aikštelė iškasinėta bulviarūsiais, vakarinė jos dalis nukasta karjero, o šiaurinė nuplauta Varduvos. Pietų gale yra apie 3 m aukščio ir 13 m pločio pylimas. Jame buvo aptikta degėsių, suanglėjusių rąstų. 1996 m. aikštelės šiaurės vakarų šlaite aptiktas iki 35 cm storio kultūrinis sluoksnis.

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima Griežės pilis, kurią 1264 m. antroje pusėje sunaikino Livonijos kariuomenė [1][2]. Pietrytinėje piliakalnio papėdėje, 0,5 ha plote yra senovės gyvenvietės liekanų.

XIX a. Griežės piliakalniu susidomėjo Peterburgo mokslininkai. 1897 m. grupė Peterburgo Mokslo Akademijos archeologų atvyko čia ir apie savaitę kasinėjo. Rado kelis geležinius ir žalvarinius įrankius, iš jų tris žalvarinius kirvukus. Be to, iš vietinių gyventojų užrašė pasakojimus apie piliakalnį. Surinkta medžiaga išvežta į Peterburgą [3]. 1948 ir 1966 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1971 m. - Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba [4].

1996 m. piliakalnio eroduojanti aikštelės dalis ištirta ir užvelėnuota. Upelio griaunantis poveikis panaikintas anksčiau, sutvirtinus krantą akmenų prizme. Šių darbų vadovas G. Zabiela.

Padavimai

Ant kalno vaidilutės kūrendavo šventąją ugnį (Šliavas J., 1978). Čia žmonės randa ir kaulų, anglių, pelenų. Kraštotyrininko J. Šliavo nuomone, šventoji ugnis čia buvo kūrenama reformacijos laikais[5].

Griežės II piliakalnis (A773 KP)

Griežės II piliakalnis

Antrasis piliakalnis yra Ventos kairiajame krante, ties jos santaka su Vadaksties upe, apie 1 km nuo Varduvos žiočių ir apie 1 km į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio. Apaugęs lapuočiais medžiais.

Piliakalnis įrengtas ilgos ir siauros kranto kalvos šiaurės rytų gale. Šiaurės vakaruose, šiaurės rytuose ir pietryčiuose šlaitai statūs, 17-20 m aukščio. Iš pietvakarių į šiaurės rytus nuo aukštumos eina 10 m pločio ir apie 40 m ilgio pamažu aukštyn kylanti ketera, kurią aukščiausioje vietoje kerta apie 0,5 m gylio griovys, už jo - 18 m ilgio ir 2 m aukščio pylimas. Už pylimo - beveik trikampė 27 x 25 m dydžio aikštelė. Jos šiaurės rytų gale yra 20 m ilgio ir 1,8 m gylio griovys, už kurio eina 3,5 m aukščio pylimas. Už jo - antra 10 x 24 m dydžio aikštelė ir 1,6 m aukščio pylimas [6].

Į vakarus nuo piliakalnio, 1,5 ha plote yra senovės gyvenvietės liekanų. 1966 m. žvalgė Istorijos in-tas, 1971 m. - Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Mokslinė metodinė kultūros paminklū apsaugos taryba[7].

Šaltiniai

  1. Lietuvos piliakalniai. - V., 2004. - T. II. - P. 80 -81.
  2. Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1985. - T. 1. - P. 660.
  3. Lauraitis V. Iš Griežės praeities // Pergalės vėliava.
  4. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1975. - T. II. - P. 67.
  5. Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. - P. 163.
  6. Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1985. T. I. - P. 660.
  7. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1975. - T. II. - P. 67.

Nuorodos