Geltonoji kielė
| Geltonoji kielė | |
|---|---|
 | |
| Geltonoji kielė (Motacilla flava) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
| Šeima | Kieliniai Motacillidae |
| Gentis | Kielės Motacilla |
| Rūšis | Geltonoji kielė Motacilla flava Linnaeus, 1758 |
|
| |
GELTONOJI KIELĖ (Motacilla flava), kielinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Pavasarį grįžta balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Pirmiausiai parskrenda seni, ryškiu apdaru patinai. Patelės ir jauni patinai pasirodo 4 – 10 dienų vėliau. Lizdą krauna patelė 2 – 7 dienas. Jis įrengiamas ant žemės, duobutėje, šalia vešlių augalų sienos, po sausos žolės kuokšto ar krūmokšnio priedanga. Lizdą krauna iš sausų žolių stiebelių bei lapelių, gūžtą iškloja šeriais, plunksnomis. Gegužės – birželio mėn. patelė sudeda 4 – 6 žalsvai baltus su tamsiomis dėmelėmis kiaušinius. Peri daugiausiai patelė 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai, per dieną maistą atnešdami 130 –200 kartų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 11 – 12 dienų amžiaus, tačiau gerai skraidyti pradeda dar po 5 – 6 dienų. Kai kurios poros per vasarą išveda 2 jauniklių vadas.
Minta daugiausiai įvairiais smulkiais, minkštais vabzdžiais: musėmis, akliais, smulkiais drugeliais, jų vikšrais, skraidančiomis apsiuvomis, lašalais, uodais, žirgeliais. Lesa vorus, skruzdėles, sliekus, smulkius moliuskus.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu gyvena užmirkusiose, vešliose ar kupstuotose pievose, atvirose pelkėse, rečiau – sausose pievose, ganyklose, dirbamuose laukuose, daržuose. Mėgsta atviras vietoves, su retais krūmokšniais ir pavieniais medžiais, netoli ežerų, tvenkinių, upių, neišdžiūstančių balų.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 30000 - 40000 perinčių porų.
Mažeikių rajone dažna, gausi, tolygiai atvirose vietose paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 1000 – 1200 porų.
Radimvietės
Gausiausios perimvietės yra Varduvos tvenkinio pakrantėse, užliejamose Markijos, Dabikinės pievose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.