Erškėtžvirblis

Erškėtžvirblis
Nuotraukos laikinai nėra
Erškėtžvirblis (Prunella modularis)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Erškėtžvirbliniai Prunellidae
Gentis	Prunella Prunella
Rūšis	Erškėtžvirblis Prunella modularis

ERŠKĖTŽVIRBLIS (Prunella modularis), erškėtžvirblinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Pavasarį parskrenda balandžio pirmoje pusėje. Lizdą krauna 0,5 – 2,5 m aukštyje, dažniausiai jaunose eglutėse, išvartose, kadagiuose ar tarp nulinkusių didesnių eglių šakų. Lizdas gana didelis ir tvirtai supintas iš sausų eglės šakelių ir žalių samanų, gūžtą iškloja augalų stiebeliais, plaušais bei žvėrių plaukais. Gegužės pradžioje – liepos mėn. patelė padeda 4 – 7 žalsvai melsvus kiaušinius. Peri patelė apie 12 parų. Jauniklius maitina abu tėvai. Lizdą jaunikliai palieka būdami 11 – 13 dienų amžiaus. Išveda 2 jauniklių vadas.

Minta daugiausiai įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, vorais, sliekais, rečiau – uogomis, augalų sėklomis.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiuose lapuočių bei spygliuočių medynuose (ypač eglių) su tankiu pomiškiu. Mėgsta paupių, šlapių pievų, pelkučių tankumynus.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 150000 - 300000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 4000 – 6000 porų.

Radimvietės

Peri visuose rajono miškuose, parkuose, upių, ežerų, pelkių pakraščių medynuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.