Dirvinis vieversys
| Dirvinis vieversys | |
|---|---|
 | |
| Dirvinis vieversys (Alauda arvensis) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
| Šeima | Vieversiniai Alaudidae |
| Gentis | Dirviniai vieversiai Alauda |
| Rūšis | Dirvinis vieversys Alauda arvensis Linnaeus, 1758 |
|
| |
DIRVINIS VEVERSYS (Alauda arvensis), vieversinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda vasario pabaigoje – kovo mėn. Pirmieji parskrenda patinai, o patelės pasirodo 2 – 3 savaitėmis vėliau. Peri ant žemės, daugiamečių augalų ploteliuose. Balandžio antroje pusėje patelė suka lizdą iš sausų šaknelių, žolių stiebelių ar lapelių, šerių. Lizdas – ant žemės, dažnai gerai paslėptas po žolių kuokštu. Balandžio pabaigoje – liepos mėn. patelė padeda 3 – 6 pilkšvus, išmargintus rusvai rudomis dėmėmis kiaušinius. Peri tik patelė 13 – 15 parų. Sulaukę 8 – 10 dienų amžiaus, jaunikliai palieka gūžtą ir slapstosi tankioje žolėje. Skraidyti jie pradeda būdami apie 15 dienų amžiaus. Per vasarą išveda 2 jauniklių vadas.
Minta įvairiais vabzdžiais: vabalais, dvisparniais, vorais, žolinių augalų (ypač varpinių) sėklomis, gležnomis žaliosiomis augalų dalimis.
Biotopas
Apsigyvena atvirose, nemiškingose vietose. Mėgsta pievas, aikšteles, ganyklas, dirvonus, aukštapelkių plynes, pakeles bei pakanales
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 800000 - 1400000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna ir gausi rūšis. Gausesnė rytinėje ir vakarinėje rajono dalyse. Kasmet rajone peri 30000 – 40000 porų.
Radimvietės
Aptinkama visose, mišku neapaugusiose, neužstatytose vietose. Gausiausiai peri Židikų, Sedos, Laižuvos seniūnijose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.