Didysis dančiasnapis
| Didysis dančiasnapis | |
|---|---|
 | |
| Didžiojo dančiasnapio patelė (Mergus merganser) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žąsiniai paukščiai Anseriformes |
| Šeima | Antiniai Anatidae |
| Gentis | Dančiasnapiai Mergus |
| Rūšis | Didysis dančiasnapis Mergus merganser Linnaeus 1758 |
|
| |
DIDYSIS DANČIASNAPIS (Mergus merganser), antinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, retai žiemojanti rūšis.
Biologija
Peri uoksuose ar inkiluose netoli vandens. Dažnai užima juodųjų meletų uoksus. Rečiau lizdus krauna ant žemės po patikima priedanga, urvuose, tarp akmenų. Lizdą gausiai iškloja baltais pūkais. Kovo – balandžio mėnesiais patelė padeda 8 – 13 skaidrių, beveik permatomų, blizgančių kiaušinių. Patelė peri apie 32 paras. Jaunikliai auga gana lėtai 60 – 70 dienų.
Dažniausiai minta žuvimi, kurią sulaiko snape esančiais aštriais naginiais danteliais. Nusižiūrėtą žuvį aktyviai persekioja net iki 5 metrų gylyje. Rečiau sulesa varlių, buožgalvių, moliuskų.
Biotopai
Gyvena skaidriuose, žuvinguose ežeruose, tvenkiniuose, upėse, ypač, apaugusiuose brandžiais drevėtais medžiais. Labiausiai mėgsta miškingų vietų vandens telkinius.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 300 - 450 perinčių porų. Mažeikių rajone įprasta, plačiai paplitusi rūšis. Kasmet didžiuosiuose rajono tvenkiniuose, upėse, ežeruose peri 40 – 50 porų.
Radimvietės. Didžiausios perimvietės užregistruotos Ventos, Varduvos, Virvytės, Vadaksties upėse, Varduvos tvenkinyje.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.