Didžioji zylė
Didžioji zylė | |
---|---|
Didžioji zylė (Parus major) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
Šeima | Zyliniai Paridae |
Gentis | Zylės Parus |
Rūšis | Didžioji zylė Parus major Linnaeus, 1758 |
|
DIDŽIOJI ZYLĖ (Parus major), zylinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.
Biologija
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Pirmieji poruotis pradeda seni paukščiai, dažniausiai kovo viduryje. Peri įvairių medžių (dažniausiai liepų) uoksuose, plyšiuose, gilesniuose šakų, kamienų įdubimuose, inkiluose, tuščiaviduriuose metaliniuose, cementiniuose vamzdžiuose, įvairių statinių ertmėse (primenančiose uoksus) ir pan. Lizdą krauna patelė iš žalių samanų, žolelių, kerpių, gūžtą iškloja žvėrių plaukais, vilna, pūkais, rečiau – plunksnomis. Balandžio antroje pusėje – liepos mėn. patelė padeda 8 – 13 ( rečiau apie 16) baltų su rudai – raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Peri patelė 13 – 15 parų. Lizde jaunikliai išbūna 16 – 20 dienų. Per vasarą dauguma porų išveda po dvi jauniklių vadas.
Minta įvairiu gyvūniniu ir augaliniu maistu: drugiais, jų vikšrais, vorais, vabalais, jų lervomis, musėmis, uodais, skruzdėlėmis, eglių, pušų, liepų, klevų, saulėgrąžų ir kt. augalų sėklomis. Jaunikliams duoda mineralinių medžiagų: žemės, kiaušinių lukštų, moliuskų kiautelių.
1987 ir 1989 m. Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties ornitologų būrelio narys Deividas Makavičius Kuodžių miške iškeltuose inkiluose (iš viso 400 inkilų) atliko uoksinių paukščių biologinius tyrimus. 1987 m. dydžioji zylė buvo užėmusi 30 inkilų, rasta 283 kiaušiniai, kurių vid. svoris 1,78 g, dydis 17,6x13,8 mm, išsirito 191 jauniklis, vid. jauniklių svoris pradžioje 5,72, prieš išskrendant 13,3 g, vid. suaugusių paukščių sparnų ilgis 73 mm. 1989 m. buvo užimta 38 inkilai, rasta 321 kiaušinis, vid. jų svoris 1,82 g, vid. dydis 17,9x13,4 mm, išsirito 261 jauniklis, vid. jauniklių svoris pradžioje 4,16, prieš išskrendant 14,2 g, vid. suaugusių sparnų ilgis 73 mm. 1990 m. buvo išmatuoti 323 kiaušiniai - vid. dydis 17,8x13,5 mm.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiuose miškuose, gojeliuose, pavienių medžių grupėse, miestų, kaimų, vienkiemių želdiniuose, soduose, parkuose, kapinėse ir kt.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 200000 - 300000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 8000 – 10000 porų.
Radimvietės
Peri visuose rajono miškuose, miškeliuose, parkuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.