Cyplė
| Cyplė | |
|---|---|
 | |
| Cyplė (Anas penelope) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žąsiniai paukščiai Anseriformes |
| Šeima | Antiniai Anatidae |
| Gentis | Plaukiojančios antys Anas |
| Rūšis | Cyplė Anas penelope Linnaeus, 1758 |
|
| |
CYPLĖ (Anas penelope), antinių (Anatidae) šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje neperinti, aptinkama veisimosi laikotarpiu, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda kovo – balandžio mėn. Tuoktuvių metu patinai skleidžia specifinį, cypimą primenantį garsą, kurio dėka šios antys pavadintos cyplėmis. Lizdus krauna prie nedidelių vandens telkinių, pelkutėse, drėgnose pievose, dažniausiai tarp žolių kupstų ar po nusvirusiomis krūmų šakomis. Lizdas gausiai išklojamas pūkais. Patelė padėtus 7 – 10 baltus kiaušinius peri 22 – 23 paras. Patinai gana ilgai laikosi netoli perinčių patelių, vėliau jungiasi į bendrus gaigalų būrius. Išsiritę jaunikliai auga gana sparčiai ir vidutiniškai po 45 dienų pradeda skraidyti. Minta beveik vien tik augaliniu maistu. Bestuburiai sudaro tik nedidelę cyplių raciono dalį.
Biotopai
Perėjimo metu gyvena sekliuose, užžėlusiuose augalija vandenyse.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 0 - 10 perinčių porų. Mažeikių rajone migracijų laikotarpiu įprasta, kitu metu labai reta, neperinti rūšis. Veisimosi laikotarpiu aptinkami pavieniai paukščiai (daugiausiai patinai).
Radvietės
Perėjimo metu nekasmet pavieniai paukščiai stebimi Varduvos tvenkinyje.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.
