Bukutis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Bukutis
P1060384-Bukutis.MKE.jpg
Bukutis (Sitta europaea)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Bukutiniai
Sittidae
Gentis Bukučiai
Sitta
Rūšis Bukutis
Sitta europaea
Linnaeus, 1758

BUKUTIS (Sitta europaea), bukutinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Tuoktuvinė giesmė girdima sausio – balandžio mėn. Peri apleistuose genių uoksuose, drevėse, inkiluose. Per plačią landą, plyšius užlipdo seilėmis suvilgytu moliu. Užima uoksus, esančius ne žemiau kai 2 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Lizdas nesudėtingas, išklotas pušie žievės gabalėliais, sausais lapais, plaušais. Įdomu tai, kad pušies žieveles į lizdą neša tik patelė. Gūžtą įrengia per 3 – 6 dienas. Balandžio antroje pusėje patelė padeda 5 – 9 (dažniausiai 7) baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Perėjimo trukmė 15 – 18 parų. Jaunikliai lizdą palieka būdami 23 –25 dienų amžiaus. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.

Minta vorais, įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, lesa įvairių augalų sėklas.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu dažniausiai aptinkamas lapuočių miškuose: ąžuolynuose, uosynuose, skroblynuose. Mėgsta liepų, drebulių medynus. Įsikuria ir lapuočių miškuose įsiterpusių brandžių pušų medynuose. Labiausiai mėgsta upių ir upelių lapuotynus, miško pakraščius. Peri senuose parkuose, rečiau – soduose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 10000 - 50000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, negausi, tolygiai miškingose vietovėse paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 500 – 800 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Varduvos tvenkinio, Ventos upės ir jos intakų pakrančių medynuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.