Baltoji garstyčia
| Baltoji garstyčia | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Baltoji garstyčia (Sinapis alba) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Bastutiečiai Brassicales |
| Šeima | Bastutiniai Brassicaceae |
| Gentis | Garstukas Sinapis |
| Rūšis | Baltoji garstyčia Sinapis alba L. |
|
| |
BALTOJI GARSTYČIA (Sinapis alba), bastutinių (Brassicaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas.
Stiebas 20-100 cm aukščio, status, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai kotuoti (išskyrus viršutinius), pailgi, suskaldyti arba skiautėti. Žiedai šviesiai geltoni, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisius - plaukuota ankštara su plokščiu snapeliu, o sėklos yra šviesiai geltonos su lygiu paviršiumi. Žydėti pradeda birželio mėnesį ir žydi iki rudens.
Vaistinės savybės ir panaudojimas
Medicinoje vartojamos garstyčios sėklos (Semina Sinapsis). Renkamos, kai subręsta, džiovinamos. Jose yra tioglikozidų; jie aštraus deginančio skonio. Sėklų milteliai vartojami garstyčių trauklapiams gaminti. Garstyčių lapeliais gydomas peršalimas, plaučių uždegimas, bronchitas, raumenų skausmai. Vaikams, sergantiems kvėpavimo organų ligomis, galima kaitinti kojas garstyčių vonelėje. Garstyčių spiritas (2%) vartojamas įtrinimams sergant reumatu, radikulitu, kartais neuritu. Garstyčių preparatų negalima vartoti, jei yra alerginių odos pakenkimų, sergama vilklige, odos tuberkulioze, žvyneline.
Paplitimas Mažeikių rajone
Sulaukėjusi negausiai auga pakelėse, dykvietėse.