Baltakaktė žąsis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Baltakaktė žąsis
Anser albifrons.RimvydoKindurio.110403.jpg
Baltakaktė žąsis (Anser albifrons)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žąsiniai paukščiai
Anseriformes
Šeima Antiniai
Anatidae
Gentis Žąsys
Anser
Rūšis Baltakaktė žąsis
Anser albifrons
(Scopoli, 1769)

BALTAKAKTĖ ŽĄSIS (Anser albifrons), antinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Lietuvoje stebima tik sezoninių perskridimų metu: pavasarį dažniausiai kovo antroje pusėje - balandžio mėn. pradžioje, rudenį - spalio mėn. Peri tundroje, prieraiši prie atvirų , kiek kalvotų plotų su vandens telkiniais (ežerais, upėmis). Suka nesudėtingus lizdus didesniuose žolių kupstuose ar vešlesniuose žolių kuokštuose. Perimvietėse įsikuria pavienėmis poromis užimdamos dideles lizdines teritorijas. Deda 3 - 7 baltus, balsvus su gelsvu atspalviu kiaušinius. Peri tik patelė apie 27 paras. patinas akylai augo lizdą įspėdamas patelę apie pavojų. Maitinasi daugiausiai minkštosiomis augalų dalimis, žiemkenčių želmenimis.

Biotopai

Perėjimo metu - tundra, migracijų metu poilsiui pasirenka atviresnius, retai žmonių lankomus vandens telkinius. Maitinasi daugiausiai žiemkenčių laukuose. Labai mėgsta laikinai užtvindytus plotus (laukus, pievas).

Paplitimas ir gausumas

Įprasta migruojanti rūšis. Sudaro apie 1/5 visų praskrendančių žąsų. Sudaro mišrius būrius su kitomis žąsų rūšimis.

Radimvietės

Aptinkama įvairiose rajono vietose, kiek įprastesnė šiaurinėje ir rytinėje dalyse.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.