Baltakaktė žąsis
Baltakaktė žąsis | |
---|---|
Baltakaktė žąsis (Anser albifrons) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žąsiniai paukščiai Anseriformes |
Šeima | Antiniai Anatidae |
Gentis | Žąsys Anser |
Rūšis | Baltakaktė žąsis Anser albifrons (Scopoli, 1769) |
|
BALTAKAKTĖ ŽĄSIS (Anser albifrons), antinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje neperinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Lietuvoje stebima tik sezoninių perskridimų metu: pavasarį dažniausiai kovo antroje pusėje - balandžio mėn. pradžioje, rudenį - spalio mėn. Peri tundroje, prieraiši prie atvirų , kiek kalvotų plotų su vandens telkiniais (ežerais, upėmis). Suka nesudėtingus lizdus didesniuose žolių kupstuose ar vešlesniuose žolių kuokštuose. Perimvietėse įsikuria pavienėmis poromis užimdamos dideles lizdines teritorijas. Deda 3 - 7 baltus, balsvus su gelsvu atspalviu kiaušinius. Peri tik patelė apie 27 paras. patinas akylai augo lizdą įspėdamas patelę apie pavojų. Maitinasi daugiausiai minkštosiomis augalų dalimis, žiemkenčių želmenimis.
Biotopai
Perėjimo metu - tundra, migracijų metu poilsiui pasirenka atviresnius, retai žmonių lankomus vandens telkinius. Maitinasi daugiausiai žiemkenčių laukuose. Labai mėgsta laikinai užtvindytus plotus (laukus, pievas).
Paplitimas ir gausumas
Įprasta migruojanti rūšis. Sudaro apie 1/5 visų praskrendančių žąsų. Sudaro mišrius būrius su kitomis žąsų rūšimis.
Radimvietės
Aptinkama įvairiose rajono vietose, kiek įprastesnė šiaurinėje ir rytinėje dalyse.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.